Įvardijo prioritetus

„Šiais metais tarp svarbiausių prioritetų – Utenos plento rekonstrukcija, taip pat kitų strateginių projektų įgyvendinimas, šalies tiltų ir viadukų tolesnis tvarkymas. Papildomos lėšos leis pagaliau pradėti darbus blogiausiu šalyje tituluojamame betoniniame Utenos plente: planuojame rekonstruoti beveik 30 km ruožą tarp Molėtų ir Utenos, pradėti likusios atkarpos tarp Vilniaus ir Molėtų rekonstrukciją. Taip pat – suremontuoti kelias dešimtis tiltų ir viadukų, pabaigti techniškai sudėtingiausią ir ilgiausią „Via Baltica“ atkarpos ruožą ties Marijampole, planuojame pradėti ir paskutinės – ketvirtos – atkarpos Lenkijos sienos link atnaujinimo darbus“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.

Rekonstruos ir tiltus

Valstybinės reikšmės kelių tinklui plėtoti numatyta beveik 226 mln. eurų, iš jų 102,8 mln. eurų skiriama strateginiams ir kitiems projektams.

Didžiausia suma – 62,8 mln. eurų – numatyta magistralinio kelio „Via Baltica“ dviem beveik 28 km ilgio ruožams Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstruoti.

Be papildomai numatytų 40 mln. eurų, beveik 30 km ilgio dviejų Utenos plento ruožų tarp Molėtų ir Utenos kapitaliniam remontui skiriama dar 6,3 mln. eurų.

Keliams ir tiltams rekonstruoti, jų paprastam ir kapitaliniam remontui skirta 100,5 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma rekonstruoti 45 tiltus, iš jų – 2023 m. pradėtą rekonstruoti 31 tiltą ir trylika tiltų 2024 m. pradedamuose objektuose.

Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Klaipėda numatoma suremontuoti vienuolika ruožų, kurių bendras ilgis – apie 27 km, taip pat kelyje A2 Vilnius–Panevėžys bus remontuojami keturi ruožai, kurių bendras ilgis – apie 13 km.

Papildomos lėšos leis pagaliau pradėti darbus blogiausiu šalyje tituluojamame betoniniame Utenos plente.

Nubyrės žvyrkeliams

Inžinerinėms eismo saugumo priemonėms diegti (pėsčiųjų perėjoms, dviračių takams, sankryžoms) skirta 15 mln. eurų, 7,7 mln. eurų numatyta žvyrkeliams.

Pastarosios lėšos skirtos 2018–2024 m. žvyrkelių asfaltavimo programai pabaigti (ją įgyvendinant buvo išasfaltuota apie 1 400 km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga), taip pat naujai programai pradėti.

Atlikus vertinimą, nustatyti 384 ruožai (apie 1 400 km iš esamų 5 400 km). Nauji asfaltuojamų žvyrkelių sąrašai bus sudaromi atsižvelgiant į savivaldybių prioriteto tvarka sureitinguotus asfaltuotinų kelių ruožus.

Kitiems projektams (horizontaliajam ženklinimui, kelių eismo informacinei sistemai ir šviesoforais reguliuojamoms sankryžoms modernizuoti) numatyta beveik 7 mln. eurų, o kitoms išlaidoms, tarp kurių – elektros energijos valstybinės reikšmės keliuose diegimo projektai ir kt. – 26, 7 mln.eurų.

Likę beveik 138 mln. eurų valstybiniams keliams numatytų lėšų paskirstytos įvairioms administracinėms ir kitoms reikmėms, didžioji dalis – 108 mln. eurų skirti „Kelių priežiūrai“ valstybinės reikšmės kelių tinklui prižiūrėti.

Pagalba savivaldybėms

Iš vietinės reikšmės keliams skiriamo finansavimo 16,1 mln. eurų numatyta valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams Biržų, Kretingos ir Tauragės rajonų, Alytaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėse.

Vietinės reikšmės keliams kurortinėse Birštono, Druskininkų, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse skiriama 3,3 mln. eurų, kitų savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams – 159,9 mln. eurų.

2024 m., palyginti su 2023 m., bendras kelių sektoriaus finansavimas didinamas 109,1 mln. eurų, iki 882,3 mln. eurų. Iš jų 139,8 mln. eurų sudarys laikinojo bankų solidarumo įnašas, 159,3 mln. eurų – ES fondų lėšos ir 583,2 mln. eurų – KPPP lėšos.

2023 m. kelių sektoriui iš viso buvo skirta 773,2 mln. eurų, KPPP lėšos sudarė 543, 2 tūkst. eurų, o panaudojimas siekė net 99,6 proc.