Naujas automobilis - saugesnis eismas, švaresnis oras ir didesnis komfortas. Nors šioms aksiomoms pritaria ir specialistai, ir politikai, realių veiksmų nesiima niekas.

Pesimistinė statistika

Preliminariais "AutoTyrimų" duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus "Regitros" pateiktus pradinius duomenis, 2009-ųjų gegužę, Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) rinka smuko 69 proc., iki 754 vnt. Pernai gegužę šalyje buvo registruoti 2455 nauji automobiliai.

Praeitą mėnesį asmeninių automobilių (M1) registravimas sumažėjo 67 proc., iki 698 vnt., o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) rinka smuko dar sparčiau – net 83 proc., iki 56 vnt. Iš viso per pirmus penkis 2009-ųjų mėnesius Lietuvoje registruota 3890 naujų lengvųjų automobilių, t. y. 71 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praeitais metais (13 215 vnt.). Šiųmetis rinkos nuosmukis kol kas viršija pačias pesimistiškiausias prognozes.

Gegužę Lietuvos naujų automobilių rinkoje ryškiai dominavo "Toyotos" automobiliai (245 vnt.) – artimiausius persekiotojus "Volkswagen" (49 vnt.) ir "Ford" (48 vnt.) aplenkė net penkis kartus. Tarp prestižinių markių šįkart pirmavo "Mercedes-Benz" (18 vnt.).

Praeitą mėnesį visi populiariausi modeliai buvo tik "Toyota": asmeninės paskirties automobilių (M1) – "Toyota Corolla Verso" (57 vnt.), "Toyota Auris" (54 vnt.) ir "Toyota Corolla" (47 vnt.); lengvųjų komercinių automobilių (N1) – "Toyota Hilux" (22 vnt.).

"Toyotos" proveržis

Gegužę gerokai padidėjusi "Toyotos" ratuočių paklausa lėmė, kad ši markė tapo visos naujų automobilių rinkos lyderiu. Kas tam turėjo didžiausią įtaką?

"Prieš beveik du mėnesius pradėjom aktyviai valyti sandėlius ir gana drastiškai, 20 ar net 30 proc., sumažinome daugelio modelių kainas. Kadangi "Toyotos" mašinų kokybė ir anksčiau nekėlė abejonių, atsispirti mūsų pasiūlymui tapo neįmanoma", – komentuodamas naujų automobilių pardavimo statistiką juokavo bendrovės "Toyota Baltic" rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovas Andrius Norkevičius.

Pašnekovas pastebėjo, jog įsigyti naujų mašinų paskatino ir specialus išperkamosios nuomos pasiūlymas, numatantis nulines palūkanas.

"Sėkmę lėmęs skirtumas, palyginti su kolegomis, pardavinėjančiais kitų markių automobilius, galbūt buvo tik tas, kad Baltijos šalims skirtuose naujų mašinų sandėliuose dominavo tikrai neprastos komplektacijos modeliai. Žmonės puikiai supranta, kad tuos sandėlius ištuštinus, kitos galimybės taip pigiai įsigyti gerą daiktą greičiausiai nebus – gamintojas negali sau leisti dirbti nuostolingai", – samprotavo A.Norkevičius.

Kad dabartinės naujų mašinų pardavimo kainos kelia papildomų rūpesčių, pripažino ir Lietuvoje dirbančių "Toyotos" atstovybių vadovai. Jų teigimu, nepaisant palyginti neprastos prekybos apimties, uždarbis nuo kiekvieno klientui įteikto automobilio toks kuklus, kad atėjus laikui mokėti atlyginimus darbuotojams, finansininkams smarkiai pakyla pulsas.

"Galime džiaugtis, kad kol kas kritinės padėties nėra nė vienoje "Toyotos" atstovybėje, o jei reikalai pablogėtų, turime planą, kaip savo partneriams padėti", – tikino bendrovės "Toyota Baltic" atstovas.

Egzaminas rinkodaros specialistams

Bendrovės "Tokvila" rinkodaros ir ryšių su klientais departamento direktorė Violeta Jadzevičienė, dalydamasi įžvalgomis apie prekybos naujais automobiliais ypatumus, akcentavo keletą kitų dalykų.

"Pastaruoju metu sunku buvo visiems naujų mašinų pardavėjams, todėl visi ieškojo būdų, kaip sudominti potencialius pirkėjus. Mes, skirtingai nei daugelis kolegų, dalyvavome pavasarinės parodos "ALT 2009" "Žaliosios linijos" ekspozicijoje, pristatėme keletą visiškai naujų modelių ("Urban Cruise", "iQ", "Avensis", "Hilux"), kuriuos puikiai įvertino tiek specializuotų leidinių ekspertai, tiek "Toyotos" salonuose lankydamiesi žmonės", – dėstė V.Jadzevičienė.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad kitų markių automobilių pardavėjai reklamai skirtas lėšas panaudojo mažindami mašinų kainas, o "Toyota" nemažai investavo siekdama padidinti savo prekės ženklo žinomumą.

"Manau, kad tai pasiteisino, nes jei žmonės nežinos, kokios ratuotos naujienos, kokiomis sąlygomis siūlomos, tai tikrai jų nenupirks net pastebimai sumažinus kainą. Galbūt didelės lauko reklamos, kurioms nemažai dėmesio skyrė kai kurie konkurentai, šiuo metu ne tokios efektyvios? Tiksliai pasakyti, kas yra kas, galima tik atlikus atskirą tyrimą, tačiau galutinis rezultatas leidžia daryti prielaidą, kad mūsų priimti sprendimai buvo teisingi", – samprotavo V.Jadzevičienė.

"Inchcape Motors" (ši bendrovė prekiauja automobiliais "Mazda", "Ford", "Jaguar", "Land Rover", "Mitsubishi" ir "Hyundai") ryšių su klientais vadovas Baltijos šalims Justas Nekrošius patikino, kad jie taip pat išbandė visus pardavimą skatinančius instrumentus.

"Manau, kad didesnę "Toyotos" paklausą lėmė kainodaros politika. Mes sandėlius tuštinome žiemą ir tada taip pat džiaugėmės palyginti solidžiu pardavimu. Kolegos tuos pačius procesus inicijavo vėliau, todėl vėliau pasiekė rezultatų", – sakė J.Nekrošius.

Panašiai kalbėjo bendrovės "Volkswagen" atstovai. Jie akcentavo, kad bene didžiausias prekybos stabdys – išperkiamosios nuomos bendrovių elgsena. Daugelis beveik atvirai konkuruoja su naujų automobilių pardavėjais, atsisakydami finansuoti žmonių išsirinktų mašinų pirkimą, bet siūlydami metų dviejų senumo nemokių klientų ratuočius.

Prekybininkų gudrybės

"AutoTyrimų" vadovas Robertas Cickevičius, komentuodamas automobilių verslo pasaulio metamorfozes, atkreipė dėmesį, kad kai kurie gamintojų atstovai kilus sunkmečiui griebėsi pastaraisiais metais primiršto triuko – naujų automobilių grįžtamojo eksporto.

"Jei vieną mėnesį registruojama 120 vienos markės mašinų, o kito mėnesio pradžioje 110 tokių pačių automobilių išregistruojama, beveik nėra abejonių, kad jas pardavę gamintojų atstovai pasinaudojo kainų skirtumu ir per tarpininkus mašinas reeksportavo. Dar prieš metus tokie dalykai nebūtų buvę toleruojami, tačiau dabar į daug ką žiūrima pro pirštus", – pasakojo R.Cickevičius.

Tiesa, "AutoTyrimų" vadovas patikino, kad "Toyotos" mašinų registracija tokių abejonių nesukėlė, nes mašinų pardavimas buvo fiksuojamas kone kiekvieną dieną po nedaug.

"Galbūt kiek anksti daryti kategoriškas išvadas, bet manyčiau, jog rinka sureagavo į "Toyotos" sandėlių valymo akcijas. Rinka dėl to neišaugo, tačiau pardavimo struktūra pasikeitė – jei sekasi vieniems pardavėjams, mažiau dėmesio sulaukia kiti", – dėstė R.Cickevičius.

Nei botago, nei pyrago

Statistika liudija, kad dabar Lietuvoje maždaug 75 proc. lengvųjų automobilių senesni nei 11 metų, o vidutinis automobilių amžius – 14 metų. Kartais rengiamų patikros akcijų rezultatai liudija, kad iš atsitiktinai sustabdytų automobilių tik apie 44 proc. būna techniškai tvarkingi. Tai iš dalies paaiškina ir avaringumo mūsų šalyje lygį, eismo nelaimių padarinių sunkumą.

Specialistai teigia, kad daug kas pasikeistų įgyvendinus automobilių parko atnaujinimo programą, t. y. įvairiomis nuolaidomis ar paskatomis paspartinus senų, taršių, triukšmingų, daugiau degalų naudojančių ir nesaugių automobilių utilizavimą ir naujų mašinų įsigijimą. Pernai automobilių verslo atstovų užsakymu atliktos sociologinės apklausos liudija, kad net iki 70 proc. vairuotojų ryžtųsi tokiai rokiruotei, jei automobilius būtų galima įsigyti bent 20 proc. pigiau.

Deja, nepaisant Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) pastangų kuriant automobilių parko atnaujinimo programą ir nuo 2003-iųjų valdžios dalijamų pažadų ją įgyvendinti, kol kas ledai nepajudėjo. Galbūt dabar tokioms programoms netinkamas laikas? LAA prezidentas Petras Ignotas patikino, kad numodama ranka į šiuos dalykus valdžia tik dar labiau komplikuoja biudžeto problemas.

"Mūsų skaičiavimu, pardavus vieną naują automobilį į biudžetą vidutiniškai keliauja 9470 litų. Preliminariais skaičiavimais, 2008-ųjų pirmą ketvirtį biudžetas iš naujų automobilių pardavimo gavo per 78 mln. litų PVM, o šiemet įplaukos tesudarė tik apie 21 mln. litų. Nemanau, kad tai smulkmena", – samprotavo P.Ignotas.

Kaip tik dėl šių priežasčių kai kurios Europos šalys remia savus automobilių gamintojus, pirkėjams kompensuodamos dalį kainos. Antai Vokietija priduodant perdirbti senesnį nei devynerių metų automobilį ir įsigyjant naują išmoka 2500 eurų. Iš pradžių šiam projektui buvo skirta 1,5 mlrd. eurų, tačiau įvertinus gaunamą naudą, minėta suma buvo padidinta iki 5 mlrd. eurų.

"Žinoma, dabar valstybė turi daugybę kitokių rūpesčių, tačiau tai tik padidina racionalių sprendimų poreikį", – tikino P.Ignotas.

Automobilių parko amžiaus įtaka eismo saugumui

Milijonui Lietuvos gyventojų tenka 233 mirtys keliuose, tad Lietuva daugiau nei dvigubai viršijo ES vidurkį (86 mirtys keliuose 1 mln. gyventojų). Per pastaruosius penkerius metus mirčių skaičių ES keliuose pavyko sumažinti vidutiniškai 22 proc., o kai kuriose šalyse – net 40 proc.

Palyginti su 2007 m., 2008-aisiais Lietuvoje eismo įvykių skaičius sumažėjo 24,1 proc. (arba registruota 1551 įvykiu mažiau), žmonių žuvo 32,7 proc. mažiau (arba 242 mažiau), sužeista 26,1 proc. mažiau (arba 2102 mažiau).

Eismo įvykių padariniai šalies biudžetui

Nuostoliai dėl eismo įvykių per metus sudaro 3 proc. BVP, t. y. apie 2,1 mlrd. litų, nuostoliai dėl eismo įvykių per metus sudaro 10 proc. metinio Lietuvos biudžeto.

Atsižvelgiant į vieną seniausių ES Lietuvoje automobilių parką (Lietuvos parko amžius 14 metų), Lietuvos autoverslininkų asociacijos iniciatyva, į LR Vyriausybės 2006–2008 m. Veiklos programą buvo įtrauktas 13.8 punktas: "Ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis toliau skatinti, kad būtų modernizuojamas Lietuvos automobilių parkas", tačiau Vyriausybė taip ir neatliko jokių realių žingsnių, siekiant atnaujinti automobilių parką.

Išperkamosios nuomos įmonių pozicija

Didžioji dauguma naujų automobilių įsigyjama išperkamosios nuomos būdu, tačiau padėtis išperkamosios nuomos rinkoje taip pat nekelia optimizmo. Išperkamosios nuomos būdu įsigytų naujų automobilių dalis kovo mėnesį iš esmės nesikeitė ir sudarė 34 proc., o 2008 m. kovą ji viršijo 60 proc. 2009 m. ketvirtį sumažėjo 81 proc., iki 879 vnt.

Šių dienų išperkamosios nuomos bendrovių veiksmai, rinkos dalyvių atžvilgiu, tikrai neprisideda prie naujų automobilių rinkos augimo. Naujų transporto priemonių pardavėjų santykiai su išperkamosios nuomos bendrovėmis tapo labai įtempti. Pastaruoju metu vyksta kova dėl rinkos, nes išperkamosios nuomos bendrovės pradėjo konkuruoti su automobiliais prekiaujančiomis įmonėmis.

Automobilių parko atnaujinimo programos

Vokietija – 2500 eurų išmoka atduodant perdirbti senesnį nei devynerių metų automobilį ir įsigyjant naują, atitinkantį "Euro 4" standartą;

Prancūzija – 1000 eurų išmoka atiduodant perdirbti senesnį nei dešimties metų automobilį ir įsigyjant naują, kurio CO2 emisija – 160 g kilometrui ar mažiau.

Italija – 1500 eurų išmoka atiduodant perdirbti "Euro 0", "Euro 1" ar "Euro 2" standarto automobilį ir įsigyjant naują, atitinkantį ne žemesnį nei "Euro 4" standartą.

Slovakija – 1000 eurų išmoka atiduodant perdirbti senesnį nei dešimties metų automobilį ir perkant automobilį, kurio kaina neviršija 25 tūkst. eurų.

Liuksemburgas – 1500 eurų išmoka atiduodant perdirbti senesnį nei dešimties metų automobilį ir įsigyjant naują, kurio CO2 emisija neviršija 150 g kilometrui.

Visose šiose šalyse rinka augo ar neženkliai smuko vien dėl tų šalių vyriausybių vykdomos skatinamosios mokesčių politikos. Šiuo metu diskusijos dėl išmokų už senų automobilių atidavimą perdirbti ir naujų įsigijimą vyksta Belgijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Lietuva nėra automobilių pramonės šalis, tačiau naujų automobilių rinkos nuosmukis taip pat sumažino skylėtą valstybės biudžetą. Skatinant įsigyti naujus automobilius valstybės biudžetas gautų gerokai daugiau pajamų. Darant prielaidą, jog naujo lengvojo automobilio vidutinė kaina – 55 tūkst. litų, vien PVM siektų 8782 litus. Vidutiniškai per metus įregistruojant 20 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, bendros įplaukos į biudžetą siektų apie 175 mln. litų (20 000 automobilių x 8782 litai = 175 640 000 litų). Tiek PVM į šalies biudžetą sumokėtų naujų automobilių pardavėjai. Naujo automobilio pardavimas ir vėlesnė jo priežiūra šalies biudžetą kasmet papildo nuo 17 tūkst. iki 25 tūkst. litų įvairų mokesčių. Tad pardavus rinkoje 20 tūkst. naujų automobilių įplaukos į biudžetą per metus siektų apie 340 mln. litų (20 000 automobilių x 17 000 litų = 340 000 000 litų).

Lietuvos autoverslininkų asociacijos inf.