Negalios iššūkis – kelionė autobusu

Suvaržymai dėl laiko

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (LGKT) kreipėsi bendrovės „Skuodo autobusai“ klientas.

Vyrui užkliuvo vežėjų svetainėje skelbiamas toks reikalavimas: „Siekiant užtikrinti, kad Jūsų norimu maršrutu važiuotų autobusas, pritaikytas riboto judumo asmenims, apie savo specifinius poreikius, susijusius su sėdima vieta, turite mums pranešti iš anksto.“

Be to, keleivis sakė, kad pagal savivaldybės patvirtintą tvarką tai reikia padaryti likus ne mažiau nei 36 valandoms iki kelionės pradžios. Taisyklės taip pat nurodo keleiviams su judėjimo negalia į stotelę atvykti 10 minučių iki autobuso išvykimo.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad žmonėms su negalia pritaikyti autobusai važiuoja retai, dėl to kyla problemų. Vyras aiškino galintis pats atvykti iki stotelės, vežimėliu įvažiuoti į autobusą, jei yra mobilus pandusas ar rampa, tačiau bėda yra per trumpas laiko tarpas tarp maršrutų. Jo tvirtinimu, atvykęs su reikalais, jis turi suspėti susitvarkyti per 70 minučių, nes priešingu atveju užtruktų apie 7 valandas.

„Tokiu būdu nesudaroma galimybė turėti tinkamo laiko rezervo, bent iki 4 valandų, tvarkant savo reikalus, vykstant gydymo tikslais ar tiesiog nusipirkti maisto“, – skundėsi vyras, atkreipęs dėmesį, kad keleiviai, neturintys negalios, su tokiomis bėdomis nesusiduria.

Pareiškėjas ne tik įsitikinęs, kad dėl tokios tvarkos pažeidžiamas lygiateisiškumas ir patiriama diskriminacija, bet ir išreiškė susirūpinimą dėl sąvokos „neįgalieji“ vartojimo vežėjų taisyklėse. Jo nuomone, toks terminas gali žeisti visus žmones su negalia.

Asmenims su negalia, atšaukusiems kelionę iš anksto pasirinktu maršrutu, negresia jokia atsakomybė.

Vežėjų rūpesčiai

„Skuodo autobusai“ argumentavo, kad išankstinio pranešimo apie kelionę reikia dėl nepakankamo pritaikytų autobusų skaičiaus.

Jų bendrovė turi 20, iš jų tik keturi gali būti pritaikyti asmenų su negalia kelionėms. Vežėjai tikino, kad dėl to negalėtų tokios paslaugos teikti vienu metu visuose maršrutuose.

„Kad galėtume suspėti laiku pasiruošti patenkinti gautą prašymą, reikia atlikti vairuotojų darbo grafiko pakeitimus, laiku pakeisti autobusų paskirstymo paskyras, supažindinti vairuotojus su paslaugos suteikimo sąlygomis (kurioje stotelėje, kuriuo laiku), suplanuoti ir numatyti galimus autobuso vėlavimus“, – vardijama „Skuodo autobusų“ atsakyme LGKT.

Vežėjai pridūrė, kad asmens su judėjimo negalia įlaipinimas į autobusą, pritvirtinimas saugos diržais užima daugiau laiko negu numatyta sustojimui stotelėje.

Laikosi reglamento

LGKT vežėjų argumentus įvertino kaip tinkamai pagrindžiančius ilgesnį pasiruošimo laiką žmonių su judėjimo negalia kelionėms autubusais.

Savivaldybės patvirtintose keleivių vežimo taisyklėse nustatytas pusantros paros (36 valandų) informavimo apie kelionės poreikį terminas paremtas ES reglamentu.

„Šis reikalavimas asmenims su judėjimo negalia, norintiems gauti vežimo paslaugas, atitinka europinius standartus. Jais, mūsų žiniomis, vadovaujasi ir kitų savivaldybių vežėjai. Bendrovė „Skuodo autobusai“ taiko netgi lankstesnę keleivių vežimo tvarką, nei reikalaujama pagal reglamentą, nes, pranešus apie poreikį važiuoti konkrečiu maršrutu, į pasirinkto autobuso stotelę reikalaujama atvykti tik dešimčia minučių anksčiau, nors ES reglamente yra nustatytas reikalavimas atvykti pusvalandžiu, jei nesusitarta kitaip, ar net visa valanda iki nurodyto išvykimo laiko“, – pastebėjo lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.

Kontrolierės teigimu, tyrimo duomenys liudija, kad asmenys su negalia gali rinktis kelionę bet kuriuo maršrutu ir bet kuria kryptimi, kuriais gali naudotis ir visi kiti asmenys, o atšaukus kelionę jiems negresia jokia atsakomybė.

„Laikotarpis, kai nėra galimybės vykti tam tikru reikiamu maršrutu, yra nulemtas ne asmenų su negalia keliavimo ypatumų, o apibrėžtas iš anksto žinomo savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto maršrutų tvarkaraščio, kurio patys vežėjai negali keisti. Gavę pranešimą apie poreikį tam tikru maršrutu ir nustatytu laiku vykti asmeniui su negalia, vežėjai privalo sudaryti tokią galimybę arba pasiūlyti alternatyvias paslaugas“, – teigė J. Miliuvienė.

Poreikiai ir galimybės

Asmenų su negalia diskriminacijos atvejų, naudojantis „Skuodo autobusų“ paslaugomis, nebuvo nustatyta, tačiau aplinkybės nepaneigia, kad keleiviai su judėjimo negalia gali patirti nepatogumų.

„Problemas reikėtų spręsti sparčiau didinant žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų transporto priemonių skaičių. Dalis vežėjų tai jau daro arba bent žada daryti. Keleiviams rekomenduotume įsivertinti konkretaus vežėjo galimybes ir teikiamų paslaugų sąlygas, atidžiau susiplanuoti savo keliones“, – komentavo kontrolierė.

Dėl pareiškėjo pastabos apie sąvoką „neįgalusis“ J. Miliuvienė nurodė, kad Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamas terminas „asmuo su negalia“ yra pagarbesnis, tad jį arba „žmogus su negalia“ siūloma naudoti taisyklėse, raštuose, pranešimuose.