Pasišalinimas iš įvykio vietos: atsakė, kas gresia Pereiti į pagrindinį turinį

Pasišalinimas iš įvykio vietos: atsakė, kas gresia

2025-03-17 15:57
LNK inf.

Sukėlę eismo įvykį ar apgadinę stovintį automobilį, vairuotojai vis dar mėgina sprukti iš įvykio vietos.

Pasišalinimas iš įvykio vietos: atsakė, kas gresia
Pasišalinimas iš įvykio vietos: atsakė, kas gresia / Ž. Gedvilos / ELTA nuotr.

Kokia atsakomybė už tai gresia, komentavo advokatas Edmundas Rusinas.

– Kas yra traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos?

– Tai yra tokia veika, kai asmuo, sąmoningai žinodamas, kad atsitrenkė į kažkokį objektą arba žmogų, pasišalina iš įvykio vietos, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (KET). Jis tai padaro nepranešdamas policijai, nesusitardamas su nukentėjusiuoju, neatlikdamas kitų veiksmų – tai yra pasišalinimas.

– Labai svarbus sąmoningumo faktorius. Kartais turbūt gali netgi nežinoti?

– Vienareikšmiškai taip. Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dažnai pasitaiko akivaizdžių situacijų, kai žmogus atsitrenkia į tam tikrą objektą, nuvažiuoja nesustojęs, tačiau traktuoja, kad tai nėra pasišalinimas iš įvykio vietos. Juridiškai tai vadinama tyčios nebuvimu – asmuo atsitrenkė, bet jis to nepajuto, ne dėl to, kad sąmoningai norėjo nuvažiuoti ir išvengti atsakomybės. Tai nustatoma pagal įvairias faktines aplinkybes – ar žmogus buvo išlipęs, ar kažkokiu būdu sureagavo, ar greitai nuvažiavo iš įvykio vietos, ar apžiūrėjo automobilį. Bendraujant su liudininkais bei peržiūrint filmuotą medžiagą, bylą tiriantis asmuo tai nustato.

– Dažna situacija – įvažiuojama į kitą transporto priemonę, savininko nėra, žmogus palieka raštelį, kad taip įvyko. Ar tai traktuojama kaip pabėgimas ar kaip tam tikras susitarimas?

– KET nurodo: jeigu įvyksta eismo įvykis, privaloma susisiekti su nukentėjusiuoju.

– Klausimas – ar paliktas raštelis yra gera kontaktavimo priemonė?

– Labai geras klausimas – gali būti ir gera, ir labai bloga. Pasitaiko bylų net teisme, kai žmonės, radę raštelius, pradeda šantažuoti kitą pusę: jei nebus atsiskaityta, grasina pranešti policijai, kad vairuotojas pasišalino ir pan. Tai priklauso nuo kitos pusės, kuriai padaryta žala. Visgi tai tikrai mažesnė blogybė nei tiesiog nuvažiuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai yra legitimus būdas tvarkytis su situacija, ar tai yra pažeidimas, jei nėra susisiekta su policija?

– Tai nėra būdas, kuris eliminuoja atsakomybę. Bet kokiu atveju, jei nėra tiesioginio kontakto su nukentėjusiuoju, negalėčiau to daryti. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai žmogus neturi telefono arba skuba vežti vaikus. Tokie dalykai įvyksta, bet tai nėra rekomenduotina. Tikrai pasitaiko bylų, kuriose teismai aiškina, kad nebuvo atlikti visi veiksmai, kuriuos privaloma atlikti pagal KET, ir traktuoja tai kaip pabėgimą. Tačiau yra ir tokių bylų, kuriose teismas pripažįsta, kad situacijoje kitaip pasielgti nebuvo įmanoma, tai buvo mažesnė blogybė nei pabėgti.

– Lapelis gali sušlapti arba būti išpustas vėjo, tačiau tai yra jį palikusio žmogaus atsakomybė.

– Vienareikšmiškai.

– Tokia situacija – jei atsitrenki ne į automobilį, o į žmogų?

– Jei sužalojamas žmogus, eismo įvykio deklaracijos negali būti pildomos. Tokiu atveju yra prievolė kviesti policijos pareigūnus, nepriklausomai nuo to, kaip reaguoja nukentėjusysis. Pareiga kviesti pareigūnus, kurie atlieka tolimesnius tyrimus: fiksuoja įvykio schemą, apklausia dalyvius ir pan.

– Kokios baudos gresia, jei nustatoma, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos? Galima išskirti – jeigu sužalojamas žmogus, apgadinama transporto priemonė.

– Pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, baudos priklauso nuo žalos dydžio. Jei žala siekia iki maždaug 750 Eur, skiriama bauda nuo 600 iki 1,1 tūkst. Eur. Taip pat gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 3 metų. Jei žala viršija 700 Eur, bauda yra nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. Eur. Dar gali būti konfiskuojamas automobilis, bet tik tokiu atveju, jei eismo įvykį sukėlė asmuo, neturintis teisės vairuoti – pavyzdžiui, jei jis buvo praradęs ar neįgijęs vairuotojo pažymėjimo. Tokiu atveju transporto priemonė gali būti konfiskuojama. Priešingai nei anksčiau galiojęs kodeksas, šiuo metu teisės atėmimas yra teisė, ne pareiga – teismas ar policijos pareigūnas, įvertinęs situaciją, gali taikyti šią poveikio priemonę savo nuožiūra.

– „Bumbtelėjimas“ į kitą transporto priemonę – kas gresia tokiu atveju?

– Tai yra toks pat pasišalinimas iš įvykio vietos, jei kitam asmeniui padaryta žala, nepriklausomai nuo to, kad mano automobiliui nieko nenutiko. Taip pat ir atvirkščiai – jei nuvažiuoju nuo kelio ir tik mano automobilis sugadinamas, bet trečiųjų asmenų žala nepadaryta, tai nėra pasišalinimas iš įvykio vietos.

– Ar atsakomybė tada yra mažesnė nei ką nors sužalojus?

– Tai yra kitas Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis, bet kokiu atveju tai užtraukia administracinę atsakomybę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra