Vilnietė Vida pardavė penkiolikos metų senumo automobilį. Pirkėjas jo įdėmiai neapžiūrėjo, tačiau po mėnesio pareiškė pretenzijas dėl neva nuslėptų defektų.
„Viskas sutartyje, nes mašina buvo naudota. Mašina buvo naudota, buvo nufotografuota, buvo parodyta. Jis net nežiūrėjo. Pirkdamas net nežiūrėjo. Ir matėsi iš jo elgesio, kad jis yra piktybinis“, – pasakojo Vida.
Vida įsitikinusi, kad ja bandyta pasinaudoti. Moteriai pavyko apsiginti, nes visus automobilio defektus buvo nurodžiusi pirkimo–pardavimo sutartyje. Šiuo metu įstatymas numato, kad dėl įsigyto automobilio trūkumų pirkėjas gali reikšti pretenzijas iki dvejų metų nuo jo perdavimo. Tačiau jis turi įrodyti, kad gedimo priežastys egzistavo dar iki pardavimo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Per daug didelis laikotarpis, kad dvejus metus žmogus dar tau reikštų kažkokias pretenzijas. Nes jis važinėja, neaišku, kaip važiuoja, neaišku, kaip prižiūri“, – kalbėjo Vida.
Vidos automobilis buvo ką tik praėjęs techninę apžiūrą. Tačiau galiojanti techninė apžiūra negarantuoja, kad automobilis yra nepriekaištingos būklės. Trūkumų, kuriuos galima pamatyti tik ardant automobilį, ji neparodys.
„Tam tikri kėbulo remontai, kurie yra užmaskuoti, gali būti po plastmasėmis, gali būti glaistyta, dažyta ir paslėpta. Na, tiesiog vizualiai nematoma. Na, imkim tą patį variklį. Jeigu jo išmetamosios dujos atitinka normas, akivaizdžių trūkumų, tepalo ar alyvos nutekėjimo nėra, na, ir viskas – techninėje apžiūroje daugiau į vidų ir neįlįs“, – aiškino „Transporto studijos“ inžinierius konsultantas Vitalijus Sufinskas.
Variklio, pavarų dėžės, oro pagalvių ar kitų sistemų defektų įprastos apžiūros metu galima ir nepastebėti. Tokie gedimai neretai išryškėja tik po kurio laiko. Todėl prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui verta atlikti išsamią automobilio diagnostiką.
„Bet ne tame autoservise, kurį pasiūlys pardavėjas, nes ten gali būti jo pažįstamų. Reikėtų pasirinkti kitą autoservisą, kartu nuvažiuoti ir aptarti, kad pardavėjas nurodė, jog jokių trūkumų nėra, bet jeigu jų bus, jis apmokės visas patikrinimo išlaidas“, – patarė „Autobylos“ vadovas Saulius Vaikšnoras.
Seimo narys Kęstutis Bilius siūlo terminą pretenzijoms pareikšti trumpinti iki pusmečio. Pasak iniciatoriaus, tai turėtų dar labiau apsaugoti automobilių pardavėjus.
„Jis gali net nežinoti kažkokių defektų, kurie gali atsirasti ne tik dėl to, kad juos nuslėpė nesąžiningas pardavėjas, bet ir dėl automobilį nusipirkusio vairuotojo eksploatavimo, netinkamos priežiūros, vairavimo ypatybių“, – aiškino Seimo narys Kęstutis Bilius.
Gyventojai tokią iniciatyvą palaiko.
„Žinote, per dvejus metus gali labai daug kas nutikti. Įvertinti, ar čia kaltas naujas savininkas, ar automobilis, kurį jis nusipirko iš buvusio savininko, sunku. Labai daug nežinomųjų – kaip tai įvertinti?“ – svarstė vyras.
„Po dvejų metų jis ir pats gali nusidėvėti, blogai važiuoti. Mano nuomone, pusės metų visiškai pakanka“, – sakė moteris.
„Aišku, dveji metai – tai patogu pačiam pirkėjui, bet pusė metų gal yra adekvatus laikas“, – teigė praeivis.
„Aš tai daryčiau išvis iki kokių trijų mėnesių. Per tą laikotarpį tikrai gali mašiną visiškai išsidiagnozuoti. Ir po to jau tie gedimai – tavo atsakomybė? Be abejo, taip“, – kalbėjo kitas praeivis.
Automobilio defektą pastebėję pirkėjai į teismus dažniausiai neina, tačiau per metus išnagrinėjama šimtai tokių bylų. Todėl ekspertai sako, kad termino trumpinimas iki pusmečio nuskriaus pirkėjus.
„Tikrai labai blogas sprendimas, nes jeigu toks įstatymas bus priimtas, tai nukentės kas? Nukentės patys silpniausieji – pensininkai, bedarbiai, kurie už paskutinius pinigus nusipirks automobilį ir negalės apginti savo teisių“, – perspėjo S. Vaikšnoras.
Siūloma nauja tvarka būtų taikoma tik sandoriams tarp privačių asmenų. Išimtis taip pat būtų numatyta tais atvejais, kai pardavėjas tyčia nuslėpė jam žinomus automobilio defektus. Seimas po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarė. Toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose.
(be temos)
(be temos)