Kritikuoja kitus

Panaršius socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai puslapių ir grupių, kurių nariai atstovauja pėsčiųjų ar dviratininkų bendruomenei ir gina jų teises, viešindami ar aptardami neteisingus kitų transporto priemonių vairuotojų poelgius ar priimamus teisės aktus, kurie, grupių narių požiūriu, yra taisytini ar visai netinkami.

Vis dėlto, paskaičius tokius grupių pranešimus, neretai galima susidaryti įspūdį, kad dėl visų eismo nelaimių, įvykstančių Lietuvoje, kalti automobilių vairuotojai arba neteisingai kuriama eismo infrastruktūra, tačiau, pavyzdžiui socialinių grupių, kuriuose daugiausia nagrinėjamos pėstiesiems aktualios eismo problemos, dalyviai niekada nekelia klausimo, ar pėstieji visuomet žino savo pareigas, o jei žino, ar visada jų laikosi.

Kiekvienas atsivertęs naujausią knygelę "Kelių eismo taisyklės" (KET), kasmet perleidžiamą su svarbiausiais pakeitimais, atras, kad visi eismo dalyviai turi pareigas ("Kelių eismo taisyklių" III skyrius "Bendrosios eismo dalyvių pareigos", V – "Vairuotojų pareigos pėstiesiems", VI – "Pėsčiųjų pareigos", VII – "Keleivių pareigos" ir t.t), tačiau, kaip pripažįsta visi šioje dienraščio publikacijoje kalbinami pašnekovai, pirmiausia esame linkę kalbėti apie teises ir tik po to prisimename pareigas, kurias turime vykdyti kiekvienas kaip eismo dalyvis.

Tiesa, kaip tvirtino Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas ir Kauno miesto savivialdybės Eismo saugumo komisijos narys Linas Vainius, ne visi suprantame, kad vos užvėrę namų duris tampame eismo dalyviais. Su tuo sutinka ir ilgametę patirtį turintis vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

"Daug kas klaidingai galvoja, kad eismo dalyvis yra tik tas, kuris dalyvauja eisme važiuodamas. Ne – visi mes esame socialinio reiškinio "eismas" dalyviai vos padedame koją ant šaligatvio ir būtent nuo šio momento turime laikytis taisyklių", – sako pašnekovas.

Daug kas klaidingai galvoja, kad eismo dalyvis yra tik tas, kuris dalyvauja eisme važiuodamas. Ne – visi mes esame socialinio reiškinio "eismas" dalyviai vos padedame koją ant šaligatvio ir būtent nuo šio momento turime laikytis taisyklių.

Saugumo lygiai

Būtent KET nežinojimas ir jų neišmanymas, savęs ir savo teisių iškėlimas aukščiau kito eismo dalyvių teisių, A.Pakėno teigimu, yra pagrindinės konfliktų keliuose ir eismo įvykių priežastys.

"Pėsčiuosius dažnai girdime sakant, kad jų per perėją nepraleido vairuotojas, kad apskritai pėstieji bijo įžengti į perėją, nes ten laukinių vakarų taisyklės, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į pačius pėsčiuosius, nes pasiklausius jų kalbų susidaro įspūdis, kad visi, kas tik gali, visais įmanomais būdais bando juos nuskriausti", – sako A.Pakėnas. Jis atkreipia dėmesį, kad vairuotojai, sėdantys prie automobilio vairo, šiandien turi atsakyti už visus – pėsčiuosius, dviratininkus, motociklininkus net laukinius gyvūnus, išbėgančius į kelią.

"Vos tik vairuotojas padaro klaidą, tuoj pat puolama jį barti, tačiau šiandien eismas yra toks intensyvus, kad kiekvienas pirmiausia turi saugoti save pats ir mažiau tikėtis, kad jo saugumu kelyje pasirūpins kažkas kitas.

Su šia  mintimi iš dalies sutinka ir L.Vainius. "Vairuoju automobilį, itin dažnai važinėju ir dviračiu. Stebėdamas gatvę galiu pasakyti tik viena – baisu. Kaip neatsakingai prie vairo elgiasi vairuotojai – kalba telefonu be laisvų rankų įrangos, naršo socialiniuose tinkluose, tačiau persėdęs ant dviračio matau, kad ir pėsčiųjų eisme netrūksta chaoso – žvilgsniai nukreipti į mobiliųjų telefonų ekranus, ausyse – ausinukai. Viena, kai toks pėsčiasis tiesiog eina šaligatviu, tačiau visai kas kita, kai jis taip atsiribojęs nuo aplinkos nusprendžia žengti į gatvę. Tuomet akivaizdžiai galima įsitikinti Darvino dėsnio veikimu – laimi stipriausiais, kad ir kaip baisiai tai skambėtų", – kalbėjo L.Vainius.

Jam antrina ir A.Pakėnas. "Psichologai išskiria kelis saugmo laipsnius – vienas, kai saugaisi pats, o kitas, kai nori ar tikiesi, kad tave apsaugos kiti. Vienu ir kitu atveju tikrojo saugumo lygis skiriasi keleriopai", – kalbėjo saugaus eismo specialistas.

Evaldo Šemioto nuotr.

Užprogramuoti konfliktai

Vertindamas pėsčiųjų elgesį L.Vainius atkreipė dėmesį į neretai pasitaikančią jų nepagarbą dviratininkams. Pėstieji, nepaisant kelio ženklinimo ir kelio ženklų, žingsniuoja dviračių taku ir priverčia KET pažeidinėti dviratininkus. Taisyklėse aiškiai apibrėžta, kad dviratininkas, kai yra dviračių takas, privalo važiuoti juo, o žingsniuodami dviračių taku pėstieji pažeidžia 48 KET punktą, kuriame aiškiai nurodoma, kad pėstiesiems draudžiama eiti dviračių taku.

A.Pakėnas tvirtina, kad toks konfliktas yra tiesiog užprogramuotas, nes retai kada renovuojant gatvę, atsiranda tinkami dviračių takai – dažniausiai nueinama paprasčiausiu, o gal tiesiog vieninteliu įmanomu keliu – dviračių takas nupiešiamas.

"Tokiu būdu sukuriamas konfliktas – atimama dalis pėsčiųjų kelio ir atiduodama dviratininkams. Dviratininkai patenkinti – pėstieji ne. Tas pats, kai dviračių juostos nupiešiamos važiuojamojoje dalyje. Dėl tokios juostos siaurėja važiuojamoji dalis, tenkanti automobilių vairuotojams, jie nepatenkinti, tačiau džiaugiasi dviratininkai", – pavyzdžius pateikė A.Pakėnas. Pasak specialisto, kai yra tokios situacijos, nebus taip, kad ir vairuotojas, ir pėsčiasis, ir dviratininkas būtų patenkinti. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad kartu kiekvienas iš anksčiau išvardytų eismo dalyvių grupės turėtų suprasti, kad gyvename seniai statytuose miestuose, kur apie tokią infrastruktūrą net nebuvo galvojama.

"Anksčiau dviratis susisiekimo priemone buvo tik kaimuose, o miestuose jis buvo laikomas labiau laisvalaikio ar sveikatingumo priemone, tačiau tikrai ne susisiekimo", – svarsto pašnekovas. Todėl tik dabar tiesiant visiškai naujus kelius ir statant naujus mikrorajonus atsiranda ir pvisaverčiai dviračių ir pėsčiųjų takai.

Nuolatinis švietimas

A.Pakėnas tvirtina, kad, stebėdami neatsakingą eismo dalyvių elgesį, matome, kokios didelės švietimo spragos, nes saugaus eismo pagrindų vaikai yra mokomi pradinėse klasėse, tuomet iki 12 klasės kažko apie eismą juos pamoko civilinės saugos pamokose mokyklose ir vėl prie KET jie grįžta tik tuomet, kai nusprendžia, kad jiems reikia vairuotojo pažymėjimo.

"Taigi septynerius metus asmuo, kuris yra pėsčiasis ir gali važiuoti dviračiu, visiškai nemokomas suprasti, kaip vyksta eismas", – stebisi A.Pakėnas.

Motociklininkų klubo "Motobroliai" prezidentas ir Baikerių kongreso Saugaus eismo komisijos pirmininkas Kazimieras Čeponis sako, kad dabartinės kartos jau neišmokysime saugiai elgtis kelyje ir dabar pats laikas pradėti investuoti į vaikus ir jaunimą.

"Reikia mokyti vaikus, koks yra saugus elgesys kelyje, kaip reikia saugiai kirsti važiuojamąją dalį. Faktas, kad to vaiką išmokome pradinėse klasėse, yra itin menkas indėlis, nes vaikas auga, jo psichika keičiasi, jam reikia priminti, kuo jis rizikuoja neatskingai elgdamasis kelyje", – sako K.Čeponis.

Beje, jis tikina, kad ir tokio darbo rezultatai pasijus negreitai. "Tuomet, kai žmogui bus reguliariai primenama, kaip jis turi elgtis, koks elgesys eisme geras, o koks nederamas, po gerų dešimties metų galėsime kalbėti apie rezultatus. Dabar galime tik stebėti eismo įvykių statistikos lenteles. Kad ir kaip galbūt nuobodžiai ir įkyriai skambėtų ši frazė, tačiau turime pradėti nuo suvokimo ugdymo", – kalbėjo K.Čeponis.

A.Pakėnas juokavo, kad būtų galima sugalvoti net ir kažkokia forma patikrinti visų pėsčiųjų dalyvavimo eisme žinias ir įvertinti, kaip žmonės orientuojasi dalyvaudami eisme ir kokio supratimo jiems labiausiai trūksta.