– Iš kokių šalių ir kokius atvežtus automobilius labiausiai mėgsta lietuviai?
– Čia jau nebesikeičianti tendencija. Lietuviai mėgsta vokiškus automobilius.
– Kodėl?
– Ko gero, čia jau istoriškai susiformavę. Daug kas mano, kad vokiečiai geriau gyvena, daugiau uždirba, perka geresnius automobilius, kurie – geriau įrengti. Vairuotojai susidaro tokią iliuziją, kad automobiliai Vokietijoje – geriau prižiūrimi. Jeigu mes kalbėsime apie automobilius, kurie pastoviai registracijai į Lietuvą įvežti iš Vokietijos, tai ko gero, tai – sveiki automobiliai. Arba tokie, kurių žala – nesunkiai suremontuojama. Viena populiaresnių naudotų automobilių eksporto į Lietuvą krypčių – JAV. Mes fiksuojame, kad tokių automobilių į šalį įvežama – 12 proc. Tai iš JAV atkeliauja absoliuti dauguma automobilių su stipria žala. Tuos automobilius perka amerikietiškuose aukcionuose. Ten jie labiau panašesni ne į automobilius, o į kotletus. Juos prikelti antram gyvenimui – sunku.
– Įvedus vin kodą galima pasižiūrėti, kaip automobilis iš JAV atrodė prieš remontą. Vokietijos atveju, nuotraukų internete nerasime?
– Reikia bandyti. Kartais būna, kartais ne. Remiantis mūsų duomenimis, truputį daugiau nei penktadalis iš Vokietijos atkeliaujančių automobilių turi istorinių įrašų apie kažkada anksčiau patirtą žalą. Vokiečiai nelabai klastoja ridą.
– O kas klastoja?
– Iš Italijos, JAV atvežti automobiliai dažniau turi suklastotą ridą. Bet iš Vokietijos, Prancūzijos tas fenomenas ne toks dažnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet rida būna suklastota toje pačioje šalyje, ar klastojama jau parvežus į Lietuvą?
– Labai sunku pasakyti. Dažniausiai, kai automobilis keliauja iš vienos šalies į kitą, tai kažkur toje pusiaukelėje ir būna klastojama. Labai sunku nustatyti tikslų laiką ir kaltininką. Todėl ir Lietuvoje mes neturim to tokio gero precedento. Nėra daug nubaustų žmonių už ridos klastojimą. Mes matom, kad tie patys sukčiai randa būdų prieiti prie senų automobilių ir tą ridą suklastoti.
– Kodėl tą daro?
– Dėl kelių priežasčių. Viena priežastis – bando parduoti už geresnę kainą. Kitas momentas – lizinguojami automobiliai. Žmonės įsipareigoja neviršyti tam tikros ridos ir kartais nepavyksta to padaryti. Tada ieško ridų korekcijų. Tai tokie dalykai, kurie mums nepatinka ir mes stengiamės tam užkirsti kelią.
– Kokių šalių atgabentus automobilius dar mėgsta lietuviai?
– Viena populiaresnių krypčių – Prancūzija, Belgija. Žinoma, didžiausia eksportuotoja Europoje – Vokietija. Tada Prancūzija, JAV, Italija, Belgija ir Olandija. Čia – šešios dominuojančios valstybės.
Nėra daug nubaustų žmonių už ridos klastojimą.
– iš kokių šalių galima drąsiai pirkti ir nebijoti, kad automobilis bus paveiktas korozijos?
– Tikriausiai reikėtų kalbėti apie tas daugiau pietines rinkas. Ar tai būtų Italija, ar Pietų Prancūzija. Reikėtų tik atkreipti dėmesį į tai, jeigu automobilis perkamas iš Italijos, tai italai – nėra tokie kaip vokiečiai. Pirmas dalykas – saulė. Italijoje daug daugiau saulės, tai dažnai automobiliai gali būti pablukę. Kitas momentas – smulkūs pažeidimai. Ant itališkų automobilių žymiai daugiau tokių galima sutikti. Pavyzdžiui, kažkas parkavosi, įbrėžė kampą – niekam neįdomu, niekas nekreipia į tai dėmesio. Žinoma, jeigu tai naujas ar brangus automobilis, tai dažniausiai pranešama draudimui ir viskas sutvarkoma. Bet jeigu tai – pigesnis automobilis, situacija ignoruojama. Pakankamai dažnai taip būna su itališkais automobiliais.
– Tai kaip išsirinkti tą automobilį, kad viskas būtų gerai?
– Čia – sudėtingas procesas. Manau, kad tiesiog reikia skirti tam laiko. Galite patys atsidaryti užsienio automobilių skelbimų portalus, išsirinkti jums patinkantį ir paprašyti kažkokių patikimų įmonių, kurios galėtų tą automobilį pristatyti ir padėtų susitvarkyti dokumentus ir lizingą.
Naujausi komentarai