Kiek dirbo ir uždirbo?

Pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenka pastebėjo, kad ir ekspertus, ir transporto įmones praėję metai nuteikė pozityviai, nors gruodžio rezultatų dar nėra.

„Neapleidžia jausmas, kad visi 2024-ieji buvo įtempti. Metų pradžia buvo labai neaiški, bet regime, kad dabartinis rezultatas – optimistiškai pozityvus, ypač pastarųjų keturių mėnesių rodikliai“, – sakė jis.

Specialistas taip pat išskyrė svarbų pokytį dėl verslo migracijos. Jau buvo pirmų ženklų ir galiausiai pasitvirtino, kad pervežimo įmonių perkėlimas į Lenkiją nebesuteikia konkurencinio pranašumo.

Didelė ankstesnių metų plėtra į Lenkiją, sieta su mobilumo paketo reikalavimais, nuslūgo, pasikeitus mokestinei politikai kaimynų šalyje. Kaštai nebėra tokie, kurių tikėtasi.

Savo ruožtu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas apibendrinti metus siūlo atsižvelgiant į dvi perspektyvas – verslo ir jo rezultatų bei reguliacinės aplinkos pokyčių.

„Sektorius, istoriškai įpratęs prie dviženklio šuoliavimo į priekį, tikėtina, bus priverstas žengti žingsnį atgal, nes 2024-ieji – sąstingio metai. Įmonės išlaiko nežymų krovinių apyvartos augimą, tačiau susiduria su eksporto pajamų mažėjimu. 2024-ųjų pirmą pusmetį tarptautinio transporto operacijų apyvarta didėjo 6,3 proc., bet gautos eksporto pajamos traukėsi 2,3 proc. Įmonės dirbo daugiau, bet uždirbo mažiau. Jų finansiniams rodikliams stagnuojant, reikšmingai didėjo sąnaudos ir mokestinė našta. Sausį–rugsėjį transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai išaugo 23 proc. (VMI duomenimis). Toliau sparčiai pūtėsi krovininio kelių transporto išlaidos darbuotojams, nepaisant 43 proc. augimo pernai“, – skaičius pateikė pašnekovas.

Briuselis išgirdo

Kalbėdamas apie verslo aplinką, P. Drižas neabejojo, kad vienas svarbiausių praeitų metų įvykių Lietuvos transporto sektoriui – daugiau nei trejus metus lauktas ES Teisingumo Teismo sprendimas Mobilumo paketo byloje dėl vilkiko grąžinimo nuostatos panaikinimo.

Anot eksperto, galbūt tai netgi istorinė pergalė.

„Neaiški ateitis dėl šio neproporcingo reikalavimo buvo vienas iš esminių neapibrėžtumo veiksnių, stabdęs įmonių sprendimus dėl verslo tęstinumo ir plėtros Lietuvoje. Turime atiduoti duoklę Lietuvai atstovavusioms valstybės institucijoms ir teisininkams. Kita vertus, džiaugiamės, kad iki bylos nagrinėjimo TTLA suinteresuotosioms šalims Briuselyje nuolat teikta argumentuota ir faktais paremta pozicija dėl neigiamų padarinių ekonomikai ir aplinkosaugai taip pat buvo išgirsta“, – pridūrė P. Drižas.

A. Michejenka šį įvykį taip pat pažymėjo kaip esminį ir sakė, kad tokios atomazgos buvo galima tikėtis.

„Reikalavimas vežėjams reguliariai grįžti į registracijos šalį buvo diskriminacinis, o rezultatas – didesni kaštai ir didesnis į aplinką išmetamo CO2 kiekis. Panaikintas reikalavimas, kaip ir mažėjantis EURIBOR, leis vežėjams palankesnėmis sąlygomis finansuoti verslą“, – dėstė transporto rinkos žinovas.

Atsparumo veiksnys

Abu pašnekovai pabrėžė jau įprastą Lietuvos transporto sektoriaus atsparumą esant sudėtingoms sąlygoms ir gebėjimą jose rasti galimybių.

Pirmą 2024-ųjų pusmetį per sektorių nusirito bankrotų banga, tačiau stipresni rinkos žaidėjai su iššūkiais sėkmingai dorojosi visus metus.

Kai Europos transportininkai atsisako užsakymų, Lietuvos įmonės tebedirba.

„Nuo pandemijos pradžios vis kuo nors išsiskiria kiekvieni metai. Kai baigėsi suvaržymai, atrodė, kad sektorius pamažu atsigauna, o tada Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Situacija vėl lyg nusistovėjo, tuomet prasidėjo konfliktas Artimuosiuose Rytuose, buvo daug nežinomybės. Aukštos palūkanų normos sunkino sektoriaus finansavimą. Tai, kad matyti šviesa tunelio gale, didelis transportininkų, po išgyventų krizių išmokusių susiskaičiuoti, susispausti, greičiau orientuotis, nuopelnas“, – teigė A. Michejenka.

P. Drižas įžvelgė nemažai vežėjų potencialo ir vardijo priežastis.

„Kai dėl kritusios pasiūlos ir susitraukusių įkainių didelė dalis Europos transportininkų atsisako užsakymų, Lietuvos įmonės prisiima atsakomybę ir veža krovinius ne visuomet palankiomis sąlygomis, stengiasi išlaikyti krovinių srautą, darbo vietas ir sutartinius įsipareigojimus, galimus finansinius nuostolius padengdamos sukauptais finansiniais rezervais. Siekiama susikurti rimtą pagrindą augimui, atsigavus Vokietijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių ekonomikoms“, – aiškino jis.

Mokesčiai nemažės

Jau daug metų vežėjai ir valstybinės institucijos kryžiuoja ietis dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo.

Vežėjai prašo atsižvelgti į jų argumentus ir ieškoti sprendimų, o ne tik griežtinti reikalavimus. Tai vienas didžiausių sektoriaus iššūkių.

„2024-aisiais galima suskaičiuoti arti dešimties viena po kitos ėjusių reguliacinių intervencijų, kuriomis buvo vis labiau ribojamos įmonių galimybės pritraukti deficitu tapusius vairuotojus iš trečiųjų šalių. Siekiant sugrąžinti transporto sektorių į kryptingą augimo kelią ir atitinkamai didinti jo indėlį į šalies ekonomiką, bus reikalingos ne tik verslo pastangos, bet ir atsakingai pasverti imigracinės politikos sprendimai“, – sakė P. Drižas.

A. Michejenka atkreipė dėmesį ir į naują degalų akcizą. Tikėtina, kad dalis vežėjų degalus pils pigesnėse šalyse, daugiausia Lenkijoje.

„Valstybė dėl padidėjusio akcizo, ko gero, mokesčių nepraras, bet didės transporto išlaidos, kažkas turės jas sumokėti. Taip pat kaštai didės ir dėl mokesčių už naudojimąsi keliais. Pernai gruodį vos ne dvigubai išaugęs Vokietijos kelių mokesčių tarifas padarė didžiulę įtaką krovinių vežimo kaštams. Mažiau, bet didėjo kelių mokesčiai Austrijoje, Čekijoje. Tačiau tai yra tęstinis procesas, mokesčiai ir toliau augs. Austrija ir Čekija planuoja juos didinti ir šiemet, Danija įsiveda nuvažiuotu atstumu grįstą sistemą“, – teigė „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse.

P. Drižas pažymėjo, kad 2024-ieji buvo rinkimų metai. Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmuoju vicepirmininku pirmą kartą išrinktas Lietuvos atstovas Virginijus Sinkevičius. Naujai suformuotas Lietuvos Seimas, Vyriausybė, paskirti ministerijų, kurių sprendimai turės lemiamą reikšmę transporto sektoriui ir įmonių veiklai, vadovai.

„Nuo kokybiškos teisėkūros ir glaudaus valstybės bendradarbiavimo su socialiniais partneriais priklausys, ar Lietuvos transporto įmonių pastangos išlaikyti pozicijas tarptautinėse rinkose sunkmečio sąlygomis ir sukauptas potencialas virs naujais mūsų šalies verslo ir ekonomikos pasiekimais“, – reziumavo P. Drižas.