Pradeda galioti naujoji automobilių įsigijimo ir registracijos tvarka

Parduoti ar registruoti automobilį bus galima tik turint šį kodą.

Kaip BNS sakė „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas, SDK automatiškai bus sugeneruotas 1,9 mln. Lietuvoje registruotų transporto priemonių, jau Lietuvoje automobilius turintiems žmonės daryti nieko nereikės.

„Pirmiausia, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, tai atsiranda pats pirkimo pardavimo sandorio deklaravimas. Čia vienas svarbesnių dalykų – atskiriama registracija nuo savininko pasikeitimo. Jei iki šiol žmogus parduodavo automobilį, jį išregistruodavo, o tik tuomet naujasis savininkas jį įregistruodavo, tai dabar bus atvirkščiai“, – sakė S. Šuminas.

„Nuo šiol pirkėjas turės deklaruoti įsigijimą, o pardavėjas patikrinti, ar teisingai nurodyti duomenys, bei patvirtinti sandorį. Automobiliui bus sugeneruotas naujas SDK ir tik tuomet automobilį įsigijęs žmogus galės jį registruoti“, – pridūrė jis.

SDK gavimas elektroniniu būdu – nemokamas, o atvykus į „Regitros“ padalinį kainuos 4,2 euro.

Nuo šiol pirkėjas turės deklaruoti įsigijimą, o pardavėjas patikrinti, ar teisingai nurodyti duomenys, bei patvirtinti sandorį.

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas BNS sakė, kad taip siekiama pažaboti nelegalų tiek Lietuvoje registruotų, tiek iš užsienio įvežamų automobilių perpardavinėjimą.

Užsienyje įsigytiems automobiliams – kodas prieš patenkant į Lietuvą

D. Domarko teigimu, dauguma automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių Lietuvoje įvyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais, o naudotų transporto priemonių pirkėjai, norėdami mažiau mokėti už įsigyjamą automobilį, sutinka sutartyse nurodyti ne tikruosius automobilių pardavėjus, o pirminį, užsienyje buvusį, automobilio savininką.

„Transporto priemonę įsigijus iš tokio perpardavinėtojo, atrodo, kad sandoris vyksta tarp Europos Sąjungos piliečio ir Lietuvos Respublikos piliečio, nes klastojama (nuslepiama) sudaryta tikroji pirkimo-pardavimo sutartis“, – teigė VRM atstovas.

Tai, anot D. Domarko, ne tik didina šešėlinę rinką, bet ir apsunkina galimybes pirkėjui susigrąžinti pinigus, nustačius nuslėptus automobilio trūkumus.

Todėl prieš įvežant užsienyje įsigytą automobilį į Lietuvą, nuo šiol žmogus turės kreiptis į „Regitrą“ ir gauti savininko deklaravimo kodą, priešingu atveju jis transporto priemonės įsivežti neturės teisės.

2018–2020 metais, atlikdama kontrolės veiksmus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sektoriuje nustatė beveik 5 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.

Skaičiuojama, kad dėl šešėlinės naudotų automobilių rinkos valstybė kasmet praranda apie 40 mln. eurų.

Naująją tvarką palaiko, bet ragina tobulinti

Teisinę pagalbą įsigijusiems naudotus automobilius su nuslėptais defektais teikiančios įmonės „Autopretenzija“ pardavimų vadovas Ramūnas Mackevičius sako, kad nauja tvarka yra žingsnis pirmyn, tačiau atkreipia dėmesį, kad automobiliai į Lietuvą ir toliau bus vežami, o perpardavinėtojai sudarys sutartis užsieniečių vardu.

Pasak jo, tarp Europos Sąjungos šalių pasienio kontrolė nevykdoma, tad sužinoti, ar parduodamas automobilis jau yra Lietuvoje, ar dar, pavyzdžiui, Vokietijoje galimybės beveik nėra.

„Tvarką apeinanti sistema išliks tokia pati, kokia buvo – pirkėjas neva pirks automobilį iš užsieniečio, o ne iš perpardavėjo, o į „Regitrą“ kreipsis dar tariamai būdamas užsienyje. Taip perpardavėjas ir toliau liks šešėlyje“, – sakė įmonės atstovas.

Anot R. Mackevičiaus, automobilių skelbimo portaluose transporto priemonės identifikacinis VIN numeris per valstybės informacines sistemas turėtų būti susietas su pardavėju. Taip, įvykus sandėriui, iš karto būtų matoma, kas yra pardavėjas ir ar jo duomenys sutampa su asmeniu nurodytu pirkimo ir pardavimo sutartyje.

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas S. Šuminas tvirtino, kad „galimybių pažeidinėti tvarką visada galima rasti, bet naujoji tvarka smarkiai tą komplikuoja“.

Pareigūnai gali sustabdyti ir patikrinti automobilį, o neturint kodo grės atsakomybė.

„Pareigūnai gali sustabdyti ir patikrinti automobilį, o neturint kodo grės atsakomybė“, – sakė jis.

VRM duomenimis, neturint savininko deklaravimo kodo numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 150 iki 300 eurų. Padarius pakartotinį pažeidimą – nuo 440 iki 600 eurų.

Automobilių pardavėjus galės tikrinti policijos, muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai.

„Regitra“ atkreipia dėmesį, kad jei transporto priemonė jau yra Lietuvoje, tačiau ji išregistruota arba dar neįregistruota, numatytas pereinamasis laikotarpis iki liepos 31 dienos – savininkas turės per tris mėnesius gauti kodą. Tačiau šis laikotarpis galioja tik dar neparduodamos transporto priemonėms.

„Jei automobilis yra turguje ar informacija apie jį patalpinta pardavimų skelbime, pereinamasis laikotarpis negalioja“, – sakė S. Šuminas.