Šarvuotus automobilius Lietuvoje naudojantys verslo pasaulio galingieji vengia viešumos

Net ir labiausiai visuotinio dėmesio centre mėgstančioms būti įžymybėms viena tema bendraujant su žiniasklaida yra tabu. Niekas, niekur ir niekada nesigiria savo šarvuotais automobiliais. Lietuvoje – taip pat. Ir ne todėl, kad šių ratuotų tvirtovių mūsų šalyje niekas neturi.

Šarvuočių paslaptys

Šarvuotus automobilius patys konstruoja vos keletas gamintojų. Europoje tai daro BMW ir „Mercedes Benz“. Kur kas dažniau tokie darbai atliekami į pagalbą pasikvietus šios srities ekspertus. Taip elgiasi „Audi“, „Jaguar“, „Land Rover“, „Toyota“ ir kai kurios kitos kompanijos.

„Ir vienu, ir kitu atveju automobilių inžinieriai su saugos specialistais privalo bendradarbiauti labai glaudžiai, nes kuriant šarvuotą transporto priemonę tenka išspręsti daugybę keblių klausimų ir rasti kompromisą. Tokia mašina turi ne tik apsaugoti salone esančius žmones nuo kulkų ar skeveldrų – vaizdas žvelgiant pro šarvuotus stiklus neturi būti optiškai iškraipytas. Važiuoklė privalo atlaikyti žymiai didesnę masę, nei sveria standartinis automobilis, o valdymas ir dinamika turi būti nepriekaištingi“, – pasakojo bendrovės „Arveka“, Lietuvoje atstovaujančios tarptautinei apsaugos sistemų korporacijai „Centigon“, vadovas Egidijus Skužinskas.

Nors automobilio kėbulą galima perdirbti taip, kad jis atlaikytų paties aukščiausio saugos lygio šarvų svorį ir būtų „nemirtingas“, praktiškai tai padaryti trukdo vienas subtilus reikalavimas: svarbius asmenis vežiojantis limuzinas privalo niekuo nesiskirti nuo standartinių analogų.

Tokio principo laikomasi nuo pat pirmojo šarvuoto civilio automobilio gimimo maždaug 1950-aisiais. Tuomet JAV prezidento Harry S.Trumano (galingiausiai pasaulio valstybei jis vadovavo nuo 1945-ųjų iki 1953-iųjų) apsaugos karininkų užsakymu buvo perdirbtas vienas iš Baltųjų rūmų garaže esančių „Lincoln“. Nedidele tvirtove ant ratų paverstas limuzinas nuo to paties modelio mašinų, naudojamų pasiturinčių verslininkų, skyrėsi tik ant priekinių sparnų esančiais dviem nedideliais laikikliais valstybės vėliavoms.

Teroristų įpročiai pasikeitė

Per penketą pastarųjų dešimtmečių šarvuoti keturračiai tapo tokie nepažeidžiami, kad nusikaltėliai praktiškai liovėsi kėsintis į „taikinius“, važinėjančius kalašnikovo kulkų nebijančiais stiklais tviskančiais limuzinais. Lygiai prieš metus Londone nunuodyto A.Litvinenkos istorija parodė, kad XXI a. banditai ieško kitokių būdų susidoroti su savo aukomis.

„Pasikėsinimų į įtakingus verslininkus ar politikus statistika liudija, kad teroristai vengia atakuoti šarvuotus automobilius – kur kas dažniau rengia pasalas, pavyzdžiui, namų laiptinėse ar tarpuvartėse. Bet tai nereiškia, kad tokios mašinos prarado paklausą. Tarkime, kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse, garsėjančiose prasta kriminogenine padėtimi, stambių korporacijų vadovai kone kasdien susiduria su bandymais apiplėšti prie sankryžos stabtelėjusio limuzino keleivius“, – dėstė E.Skužinskas.

Pasak apsaugos specialisto, lenktynės su nusikaltėliais vyko ir vyksta nuolat. Kai pastarieji nieko nepešdavo apšaudydami automobilį iš šono, ėmė dėti sprogmenis ant mašinos stogo. Tačiau netrukus ir ši vieta buvo perkonstruota taip, kad liovėsi būti keturračio Achilo kulnu.

„Pastebima ir tai, kad vis dažniau saugos specialistams naujų automobilių modelius šarvuoti patiki net tie gamintojai, kurie anksčiau šiuos darbus darė patys. Tai logiška: balistikos mokslas vystosi labai sparčiai, todėl apsauga besirūpinančioms struktūroms kasdien tenka spręsti naujus ir vis sunkesnius uždavinius“, – sakė E.Skužinskas.

Lietuviški akcentai

Pirmasis Lietuvoje pasirodęs šarvuotas limuzinas, kuriuo keletą metų buvo vežiojamas Seimo pirmininkas ir svarbūs šalies svečiai, dabar stovi išskirtinius automobilius kolekcionuojančio verslininko Roberto Dargio garaže. Keturias tonas sveriantį šarvuotą ,,Mercedes-560“, pagamintą 1982-aisiais, Lietuvos parlamento vadovui Vytautui Landsbergiui dovanojo tuometinis Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dietrichas Gensheris. Vadovybės apsaugos departamentas šį automobilį naudojo iki 1994-ųjų, o prieš keletą metų pardavė aukcione.

Kiek dabar Lietuvoje yra šarvuotų automobilių, išskyrus tuos, kuriuos privaloma tvarka naudoja oficialūs asmenys, sužinoti beveik neįmanoma. Tokios mašinos niekaip neišskiriamos nei „Regitros“ duomenų bazėje, nei techninių apžiūrų centrų statistikos suvestinėse. Žinantieji realią padėtį rinkoje etikos ir saugumo sumetimais tyli kaip žuvys. Turintiesiems šarvuotus limuzinus paprastai taip pat pakanka nuovokos šiais dalykais nesigirti.

Išimtimi reikėtų laikyti prieštaringai vertinamo politiko Viktoro Uspaskicho istoriją. Prieš keletą metų jis nevengė pasipuikuoti beveik milijoną litų kainavusiu šarvuotu S klasės „Mercedes-Benz“, tačiau dabar tikina tokio lygio mašinos neturįs.

„Tą limuziną buvau užsisakęs Vokietijoje. Kiek prisimenu, jis turėjo B5 apsaugos lygio šarvus, galėjo važiuoti peršautomis padangomis ir pusę valandos išbūti ugnyje. Mašiną vairuoti buvo lengva, tačiau bandant greičiau įveikti posūkius ji smarkiai pakrypdavo, – prisiminė V.Uspaskichas. – Bet tai buvo labai seniai. Aš dar pirmą kadenciją dirbdamas Seime pardaviau tą limuziną į Rusiją. Modelis buvo jau pasenęs, o saugotis neturiu ko.“

Tačiau net ir V.Uspaskichui atsisakius ambicijų važinėti šarvuota mašina Lietuva išsaugojo šalies, kurioje tokius automobilius naudoja privatūs asmenys, statusą. Bendrovės „Silberauto“, prekiaujančios „Mercedes-Benz“ produktais, atstovai teigė, kad mūsų rinkoje yra parduoti du naujos kartos šarvuoti limuzinai, o dar keletą verslininkai įsigijo kitose ES šalyse ir parsigabeno į Lietuvą.

„Arvekos“ direktorius E.Skužinskas tikino pats matęs automobilių, kuriuos šarvuoti bandyta Lietuvos auksarankių meistrų dirbtuvėlėse.

„Mūsų šalyje paplitusi nuomonė, kad prie automobilio šonų prisukus keletą plieninių plokščių, juo važinėjantieji taps nemirtingi. Nors kai kurie tokio pobūdžio samprotavimai logiški, vis dėlto mėgėjiški bandymai šarvuoti automobilius sukuria tik saugumo iliuziją, o ne rimtą apsaugą. Neturint specialių žinių, pavyzdžiui, kaip mašinos salone esančius žmones veikia sprogimo banga, tokie bandymai šarvuotis iš esmės nieko nekeičia“, – tvirtino E.Skužinskas.

Eksperto teigimu, pagal apsaugos lygį šarvuoti automobiliai klasifikuojami nuo B1 iki B6+. Galingiausių pasaulio valstybių vadovų limuzinai paprastai turi dar aukštesnio lygio apsaugos sistemas, kurių techniniai parametrai ir galimybės itin kruopščiai slepiami.

Vertinimai skiriasi

Šarvuotus modelius siūlančių automobilių gamintojų atstovai Lietuvoje buvo paklausti, ar jų klientai nesiteirauja apie galimybes įsigyti ypatingų mašinų. Atsakymai buvo skirtingi.

Bendrovės „Sostena“, prekiaujančios „Land Rover“ visureigiais, vadovas Donetas Karčiauskas tikino, kad šarvuotų automobilių paklausa daugiau nei minimali.

„Galima netgi sakyti, kad tokių modelių paklausos nėra. Privatizavimo epopėjos įkarštyje, kai kriminalinio pasaulio veikėjai jautėsi nebaudžiami, šarvuotos mašinos greičiausiai būtų buvusios populiarios. Dabar tokio poreikio nėra. Netgi Didžiosios Britanijos karalienė viešėdama Lietuvoje nepageidavo šarvuoto „Range Rover“, – pasakojo D.Karčiauskas.

Kolegai antrino ir „Toyotos“ atstovybės (visureigiai „Land Cruiser“ laikomi vienais tinkamiausių šarvuoti) „Tokvilos“ generalinis direktorius Algimantas Purauskas.

„Prieš keletą metų į mūsų serviso dirbtuves atvažiavo šarvuotas „Land Cruiser“, pirktas bene Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Naujasis jo šeimininkas pageidavo išmontuoti visas neperšaunamas plokštes, nes visureigis jam atrodė pernelyg gremėzdiškas. Atvirkštiniu procesu niekas nesidomėjo“, – prisiminė A.Purauskas.

Tuo metu „Arvekos“ vadovas E.Skužinskas spėjo, kad šarvuotų automobilių paklausa ateityje didės.

„Net tokiose ramiose šalyse kaip Suomija ar Kanada vis dažniau atsiranda bepročių, kurie siekia įsiamžinti nužudydami visuomenei žinomus asmenis. Duok Dieve, kad Lietuvoje taip nebūtų, bet galima prognozuoti, kad kuo dažniau girdėsime tokias istorijas, kuo sparčiau kils pragyvenimo lygis, tuo labiau didės šarvuotų automobilių paklausa“, – spėjo E.Skužinskas.