Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas, autoserviso savininkas Mantas Musnikas skaičiavo, kokios įrangos reikėtų, kad jis galėtų automobiliams atlikti ir techninę apžiūrą.
„Grubiai apie 35 tūkst. reikėtų investuoti tam, kad mano servisėlis atitiktų tam tikrus reikalavimus. Čia dar be kompiuterinės programos, kuri, aš manau, turėtų būti sujungta su transporto inspekcija, mokesčių inspekcijų, kad matytų, ką mes darome. Jeigu būtų suteikiamas leidimas, dar pagalvočiau, ar investuoti“, – teigė M. Musnikas.
Kiti servisai tokio darbo imtųsi mielai.
„Juk mes remontuojame automobilius, tai turėtume šitą reikalą kažkaip įgyvendinti ir užtikrinti klientui, kad jam nereikėtų kreiptis kažkur į kitas įstaigas“, – kalbėjo autoserviso vadovas Darius Pečiūra.
„Didesni servisai, manau, kad tikrai, nes jie dirba su sutartimis, aptarnauja daug įmonių. Jeigu toms įmonėms aptarnaujant būtų dar atliekama ir apžiūra vietoje, būtų nuostabu“, – tikino M. Musnikas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau yra ir tokių, kurie iškart sako „ne“.
„Sertifikatų labai daug reikia ir dar reikia papildomos įrangos. Ir klausimas, kada tai atsipirks. Gal būtų ir įdomi ta idėja, jeigu būtų mažiau to popierizmo“, – savo nuomonę išsakė autoserviso vadovas Gintaras Survila.
Seime liberalizuoti techninės apžiūros sektorių siūlo liberalai.
„Asmuo turi užsirašyti iš anksto, laukti dvi-tris savaites, atvykti ir jeigu yra nustatomas nedidelis neatitikimas, pavyzdžiui, šviesų aukštis neatitinka, tai tu turi važiuoti į servisą, pasitvarkyti automobilį ir užsirašyti vėl po kelių savaičių praeiti techninę apžiūrą“, – teigė Seimo narys Andrius Bagdonas.
Esą jei paslaugą teiktų ir autorizuoti servisai, eilių neliktų, sumažėtų korupcija.
„Bet kuris akredituotas servisas bijotų prarasti licenciją, o pavienių atvejų, manau, tiek čia, tiek čia galėtų pasitaikyti“, – tvirtino A. Bagdonas.
Apie tai, kad techninę apžiūrą teikiančių įmonių per mažai ir nėra rimtos konkurencijos, kuris laikas kalba ir Konkurencijos taryba.
„Mes manome, kad jei nebūtų reguliuojamas įmonių skaičius, tai būtų pakankama tokių paslaugų pasiūla ir atitinkamai kainos būtų tinkamame lygyje, nes pasiūla būtų užtikrinta. Kai įmonių yra mažai, tai neišvengiamai reikia reguliuoti kainas. Jeigu įmonių būtų daugiau, tai ir kainų reguliuoti nebereiktų“, – tikino Konkurencijos tarybos konkurencijos politikos grupės vadovas Pavel Jacunskij.
Tačiau Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gabartas teigia, jog teismas dar prieš 20 metų yra pasakęs, kad techninė apžiūra nėra laisvoj rinkoj esanti prekė ar paslauga ir kalbėti apie liberalizavimą reiškia kalbėti apie kontrolės mechanizmo panaikinimą.
Europoje esą veikia du modeliai – vienas griežtas kaip Lietuvoje, kitas liberalus, kai techninę apžiūrą gali atlikti daugybė autoservisų. Lietuvoje esą techninės apžiūros kaina – viena mažiausių.
Techninės apžiūros atlieka tam tikrą ekspertų ir patarėjų misiją žmonėms, kurie nelabai daug supranta apie techniką.
Susisiekimo ministerija siūlymo leisti techninę apžiūrą atlikti ir kitiems autoservisams neatmeta – jį įvertins.
„Reiktų įsivertinti paslaugos pasiekiamumą, kiek jis bus pasiektas. Ar, sakykime, tos paslaugos nesitelks didžiuosiuose miestuose. Kitas dalykas – kaina. Jeigu kalbame apie liberalizavimą, čia turbūt būtų visiškas liberalizavimas, nebūtų jokių svertų kainai, tai tiesiog vyktų konkurencija. Tai ji gali būt ir į vieną, ir į kitą pusę. Bet bet kokiu atveju reikia vertinti“, – kalbėjo Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Kol ministerija svarsto, suinteresuotos pusės ginčijasi.
„Kyšininkavimas dingtų, duodu 100 proc., kad jis dingtų. Nes dabar, ką, monopolija“, – teigė Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas.
„Techninės apžiūros atlieka tam tikrą ekspertų ir patarėjų misiją žmonėms, kurie nelabai daug supranta apie techniką. Ir kai kuriais atvejais servisai siūlo jiems atlikti darbų, kurių iš tikrųjų visiškai nereikia atlikti“, – tvirtino R. Gabartas.
Kada susisiekimo ministerija apsispręs, ar leisti techninę apžiūrą atlikti ir autoservisams, nesakoma.
Naujausi komentarai