Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, labiausiai transporto žalų skaičius sumažėjo Šiauliuose (27 proc.) ir Vilniuje (18 proc.).
Vien sostinėje rugsėjo 1–23 d. buvo užregistruotas 1 251 toks atvejis, o pernai per tą patį laikotarpį – 1 523.
Transporto žalų skaičius traukėsi ir Panevėžyje (17 proc.) ir Klaipėdoje (11 proc.), o Kauno mieste jis išliko kone panašaus lygio kaip pernai – 766.
Pasak Giedriaus Petriko, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovo, tipiški spūstyse įstrigusių vairuotojų padaromi eismo įvykiai dažniau nesudėtingi. Pvz., nesilaikoma atstumo, per vėlai sureaguojama į priekyje stabdančią transporto priemonę, automobiliai nukenčia bandydami įgauti pirmumą spūstyje.
Mažiau avarijų užfiksuota ne tik didmiesčiuose. Visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 d. buvo užregistruota kone 4 200 transporto žalų, arba beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Anot G. Petriko, avarijų skaičiaus sumažėjimas ir miestuose, ir už jų ribų – kompleksinis reiškinys, tad vien spūstimis šį pokytį paaiškinti nebūtų iki galo teisinga. Galima daryti prielaidą, kad didelės įtakos, tikėtina, turėjo ir geros vairavimo oro sąlygos.
Tikrasis išbandymas vairuotojų laukia vėlyvą rudenį, kai sparčiai trumpėja šviesusis paros metas, dažniau būna lietingas ir darganotas oras.
Tikrasis išbandymas vairuotojų laukia vėlyvą rudenį.
„Kai eismas intensyvus, saugumą labiausiai didina nuspėjamas vairuotojų elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai. Kuo mūsų veiksmai aiškesni kitiems vairuotojams, tuo mažesnė netikėto susidūrimo ar eismo įvykio tikimybė“, – pabrėžė G. Petrikas.
Naujausi komentarai