Technologijų proveržis: padangų nebepūsime, gedimus nustatys pačios

  • Teksto dydis:

Padangos ir ratlankiai – atrodytų, vieni paprasčiausių automobilio elementų. Tačiau gamintojai ratams teikia vis didesnę reikšmę ir juos papildo įspūdingais technologiniais ir dizaino sprendimais. Jau po keleto metų mūsų automobilių padangos sąveikaus su dirbtiniu intelektu, o pučiamas oras joms taps išvis nebereikalingas.

Galimybės – įspūdingos

Nieko nebestebina į šiuolaikinius automobilius diegiama padangų oro slėgio kontrolės sistema. Jei kažkurioje padangoje ima trūkti slėgio, prietaisų skydelyje užsidega atitinkamas pranešimas. Netrukus naujausios technologijos ne tik savarankiškai nustatys padangų nusidėvėjimą, bet ir pačios užregistruos vizitą pas jūsų pageidaujamą padangų pardavėją. Kol senosios padangos bus pakeistos, ABS sistema atitinkamai pakoreguos savo veikimą ir pailgins stabdymo kelią.

Anot gamintojų, davikliais bus galima automatiškai nustatyti padangos geografinę vietą, taupyti degalus kontroliuojant optimalų padangų slėgį, skaičiuoti jų apkrovą, ridą, gumos trintį į kelią, protektoriaus susidėvėjimą ir kitus duomenis.

„Išmaniosios padangų sistemos nėra naujiena. Jos įprastos specialiosios paskirties automobiliuose, tačiau dabar atėjo metas jas paversti plačiai prieinamomis kiekvienam vairuotojui ir visoms transporto priemonėms“, – pasakojo projekto „SightLine“ specialistė Sosia Causeret Josten.

Išbandys mikroautobusuose

Padangoms naudojamas išmaniųjų technologijų paketas „SightLine“ padeda aptikti problemas, kol jos dar nėra pastebimos plika akimi. Tai įmanoma naudojant sistemas, kurios gauna duomenis realiu laiku ir juos susieja su padangų dinamikos dėsniais. Šį projektą vystantis JAV koncernas „Goodyear“ siekia iki 2027 m. visuose naujuose gaminiuose įdiegti dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią įrangą, prijungtą prie tinklo.

Pirmiausia modernią sistemą planuojama diegti krovininių mikroautobusų parkams. Ji operatoriams ir vairuotojams teiks apžvalgos duomenis, padės išvengti su padangomis susijusių prastovų ir sumažins gedimų šalinimo sąnaudas.

Pažanga: jei naujos technologijos pasiteisins, jau greitai apie pradurtos padangos keitimą galėsime pamiršti. / Scanpix nuotr.

Pirmajame „SightLine“ etape bus įdiegtos sistemos, kurios aptiks padangų nesandarumą, stebės stovinčios transporto priemonės padangų būklę ir kontroliuos slėgį. Sistema taip pat nustatys lokaciją, skaičiuos padangų apkrovas, ridą, kontroliuos protektoriaus nusidėvėjimą ir kt.

Netolimoje ateityje planuojama sistemą „SightLine“ integruoti ir į lengvuosius automobilius. Susidėvėjus transporto priemonės padangoms, programėlė užregistruos vizitą pas jūsų pasirinktą padangų pardavėją. Vadinasi, tą dieną, kai automobilis bus atvarytas į servisą, naujos padangos jau ten bus. Vairuotojams dėl to tartis ar iš anksto ieškoti padangų nebereikės, viskas bus suorganizuota už juos.

Davikliais bus galima automatiškai taupyti degalus kontroliuojant optimalų padangų slėgį, skaičiuoti jų apkrovą, ridą, gumos trintį į kelią, protektoriaus susidėvėjimą.

Koreguos ir stabdžius

Naujos technologijos užtikrins ir saugesnį vairavimą. Pavyzdžiui, stabdymo sistema ABS visada veikia vienodai ir neatsižvelgia į tai, koks apavas sumontuotas. Jei ABS žinotų, kad automobilis važiuoja pusiau nusidėvėjusiomis vasarinėmis padangomis, ji galėtų reaguoti greičiau, kad sumažintų stabdymo kelią. Tai bus ypač svarbu ateityje, kai atsiras autonominių transporto priemonių, kurios į situaciją kelyje privalės reaguoti savarankiškai.

Beje, ateityje gali nepavykti net užvesti automobilio, jei jo padangos bus smarkiai nusidėvėjusios. Autonominėse transporto priemonėse tokia funkcija gali būti naudinga, nes padės sumažinti avarijų riziką.

Naudojant šią technologiją galima rinkti kelio ir padangų būklės duomenis, pagal kuriuos bus diegiamos papildomos saugos funkcijos. Pradėti plačiau diegti „Goodyear SightLine“ tikimasi jau šių metų pabaigoje.

Beorių padangų pranašumai

Nepneumatinėje padangoje nėra oro, todėl dažnai jos vadinamos beorėmis padangomis. Beoriai ratai „Goodyear“ gaminami iš trijų komponentų: šlyties apkrovų perdavimo juostos (įskaitant protektorių), jungiamojo tinklo ir ratlankio. Svarbiausias – jungiamasis tinklas, kurio konstrukcija kartu su šlyties apkrovų perdavimo juosta laiko visą transporto priemonės svorį ir užtikrina reikiamą padangos reakciją.

JAV bendrovė sukūrė specialios sandaros konstrukciją, kuri yra tampri ir gali išlaikyti ją iš viršaus slegiantį transporto priemonės svorį. Tai būtina, kad padanga būtų minkšta ir į kelio nelygumus reaguotų panašiai kaip ir įprastinė oro pripūsta padanga.

Beorės padangos yra komfortiškesnės esant didelėms apkrovoms. Gamintojai neabejoja, kad jos yra patikimos ir, svarbiausia, joms nereikia techninės priežiūros. Sumontavus beores padangas nebereikia tikrinti oro slėgio, be to, galima tęsti kelionę net jei nutiktų kas nors nenumatyta.

Pradūrus įprastinę padangą arba jai dėl kitų priežasčių praradus sandarumą, oras greitai išeina ir transporto priemonė važiuoti nebegali. Naudojant beorę alternatyvą tokios rizikos nėra. Jungiamojo tinklo konstrukcija ypatinga tuo, kad padanga savo funkciją atlieka įprastai, net jei kas nors ir nutinka. Net praradus kelis jungiamuosius elementus, su pažeista padanga be jokių rūpesčių galima nuvažiuoti dar daugybę kilometrų.

Specialistų nuomone, pneumatinės padangos greitai neišnyks, tačiau beoris modelis atveria naujų galimybių. Tais pačiais keliais važiuoja įprastiniai nuosavi automobiliai, per dalijimosi paslaugas nuomojami automobiliai ir autonominės transporto priemonės. Beorės padangos gali pailginti jų visų naudojimo laiką, pagerinti technines charakteristikas ir komfortiškumą. Įdomu, kad „Goodyear“ jau sukūrė beores padangas, skirtas ir konkrečiam poreikiui, pavyzdžiui, autonominiams autobusams, kursuojantiems nedidelėje konkrečioje teritorijoje, pavyzdžiui, miesto centre.

Ratlankiai didėja

Modernėja ir ratlankių gamintojų diegiamos technologijos. Tačiau šioje srityje vartotojus labiau nei technologijos domina gaminių dizainas. Originalaus dizaino ratlankių jau nebūtina ieškoti automobilių puošybos parduotuvėse. Patys gamintojai naujus modelius komplektuoja su įvairaus stiliaus ir dydžio ratais, o gausi jų pasiūla patenkina daugelio pirkėjų poreikius.

Pavyzdžiui, net nedidukas, Lietuvos vairuotojų širdis seniai užkariavęs „Volkswagen Golf“ naujos kartos modelyje siūlo standartiškai montuojamus 16 colių ratlankius, tačiau esant pageidavimui gali užmauti ir 18 colių ratus. Mūsų šalyje populiaraus naujojo „Kia Sportage“ bazinėje įrangoje numatyti 17 colių ratlankiai, bet papildomai galima rinktis net 19 colių skersmens ratus. Korėjiečio „pusbrolis“ „Kia Sorento“ komplektuojamas su 20 colių ratais, tačiau didžiųjų miesto visureigių segmente tai – ne riba. Nepagailėjus papildomų dviejų tūkstančių eurų, „Volvo XC90“ modeliui galima pasirinkti net 22 colių ratus.

Kenčia komfortas

Automobilių pakabų inžinierius Domas Zinkevičius pabrėžė, kad tai, ar didelio skersmens ratai turi neigiamą įtaką važiavimo komfortui, priklauso nuo to, kokios padangos montuojamos. Dažniausiai dideli ratlankiai komplektuojami su standžiomis žemo profilio padangomis, kurios įveikiant tą patį nelygumą per ratlankį į pakabą perduos didesnę smūgio jėgą nei mažesnio skersmens ratlankių ir aukšto profilio padangų derinys.

„Jeigu ant didesnio skersmens ratlankio būtų montuojamos aukšto profilio padangos, komforto lygis galbūt netgi padidėtų. Jos yra minkštos, o įvertinus faktą, kad dideli ratai daugiau sveria, jiems išjudinti reikėtų didesnės jėgos. Deja, su žemo profilio padangomis viskas atvirkščiai – standesnė padanga per sunkesnį ratlankį į pakabą perduoda dar didesnę jėgą“, – dėstė specialistas.

Mitai: originali beorės padangos konstrukcija skeptikams gali kelti nepasitikėjimą, tačiau iš tiesų yra itin patikima. / Gamintojo nuotr.

D.Zinkevičiaus teigimu, tobulinant pačius mažiausius miesto automobilius, siekti komforto su didesnio skersmens ratais ekonomiškai nėra tikslinga. Daugeliu atvejų geriausiomis charakteristikomis pasižymi tie ratai, kuriuos pirkėjai renkasi dažniausiai. Anot pašnekovo, pradedant nuo kompaktinių modelių, taikomi vis pažangesni sprendimai. Itin pasiteisina elektronikos valdomos pakabos, diegiamos ir miesto visureigiuose, pavyzdžiui, naujos kartos „Kia Sportage“.

„Sprendimai mažinant neigiamą poveikį komfortui gali būti įvairūs. Vienas geriausių pavyzdžių yra dar senuose E klasės „Mercedes-Benz“ sedanuose naudotos hidrodinaminės gumos. Šios alyva užpildytos detalės veikia ne tik kaip spyruoklės, bet ir kaip amortizatoriai. Svarbus pasiekimas, kalbant apie visą automobilių pramonę, – žymiai padidėjęs kėbulų standumas. Dėl to ne tik pagerėja valdymo savybės, bet ir padidėja komfortas, nes standesnis kėbulas po stipraus smūgio ne taip rezonuoja“, – žiniomis dalijosi inžinierius.

Technologijos – itin brangios

Miesto visureigių konstrukcijoje taikomas dar vienas paprastas sprendimas. Siekiant padidinti komfortą, nepriklausomai nuo montuojamų ratų dydžio, pakabos sureguliuojamos taip, kad veiktų minkščiau. D.Zinkevičiaus vertinimu, tai nėra pats geriausias sumanymas, nes važiuoti per duobes su kai kuriais modeliais vis tiek gali būti itin nemalonu, o dėl minkštos pakabos pastebimai suprastėja automobilio valdymo savybės.

„Geras būdas patikrinti, ar turimas automobilis su didesniais ratais išlaikys norimas valdymo savybes – pavažinėti tais Vilniaus vakarinio aplinkkelio ruožais, kuriuose yra nelygiai su kelio danga įleistų šulinių dangčių. Važiuojant greičiau, per nelygumus šokinėjantys ratai praras sukibimą ir automobilį pradės traukti į vieną pusę. Ratai šokinėja būtent dėl minkštos pakabos“, – aiškino pašnekovas.

D.Zinkevičius pridūrė, kad vidutiniame automobilyje beveik neįmanoma išlaikyti gerų valdymo savybių ir tuo pat metu užtikrinti aukščiausio lygio komforto. Anot inžinieriaus, tam reikalingi sudėtingi technologiniai sprendimai, kurie taikomi tik itin brangiuose, daugiau nei 100 tūkst. eurų kainuojančiuose automobiliuose.

„Šiais atvejais naudojamos technologiškai ypač sudėtingos detalės. Paprastesniuose modeliuose gali būti sumontuoti kintamų charakteristikų amortizatoriai, tačiau jų standumas keičiasi lėtai. Pakaba į staigius pokyčius gali reaguoti tik naudojant greitai veikiančius elektronikos valdomus amortizatorius, o tai jau labai brangus malonumas“, – esminį skirtumą įvardijo specialistas.


Šiame straipsnyje: padangosratlankiaitechnologijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vatnykas

Vatnykas portretas
Visada rasim būdų, kaip atimti paskutinius pinigus iš kvailio. Iš moterų- per kosmetikas ir meilės romanus, iš vyrų- per automobilius.

Dauguma

Dauguma portretas
siu technologiju skirtos didinti automobilio ir jo aptarnavimo,remonto kaina ir nieko bendro neturi su komfoertu ir saugumu. Ar ne idiotiska moketi 5000 uz navigatoriu multimedijoje,kai kinietis uz 50 turi tas pacias funkcijas ir dargi galite instaliuoti i ji ka norite,o ne "ka dave"!?? Ta pati galima pasakyti apie visus emobilius ir savivaldzius. Visa tai tik tam,kad atvesti nauja verga bankui,o ne vartotojui. Deja,mastyti zmones atprato...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių