Nežino net žinovai
Vietnamietiškas „VinFast VF3“, indiška „Tata Punch“ ar „Khodro“ iš Irano – tai tik keli automobilių pavadinimai, kurie daugumai europiečių visiškai negirdėti. Net ir tiems, kurie aktyviai domisi transporto rinka.
Lygiai taip pat Šiaurės Amerikos gyventojams mažai ką sako tokie prekių ženklai kaip „Peugeot“ ar „Citroën“, o Azijoje mažai kas žino, pavyzdžiui, rumuniškąją „Dacia“, priklausančią „Renault“ grupei.
„Esame įpratę automobilius vertinti tik iš asmeninės perspektyvos. Pavyzdžiui, pas mus manoma, kad „Suzuki“ yra labai mažas ir silpnas gamintojas, nors pasaulyje jis – vienas masiškiausių, parduodantis milijonus automobilių Indijoje ir kaimyninėse šalyse. Žmonės gyvena skirtingose santvarkose, skiriasi jų eismas, ekonominė situacija, mada ir poreikiai, todėl jie ir važinėja skirtingais automobiliais“, – aiškino automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis.
Ženklas – dar ne viskas
Regioniniai skirtumai lėmė ir automobilių pramonės susiskaidymą – didieji gamintojai skirtingoms rinkoms kuria nevienodus modelius. Vadinasi, ne visi „Nissan“ automobiliai yra japoniški, ne visi BMW – vokiški, ir ne visi „Kia“ – korėjietiški.
Pavyzdžiui, neseniai, investavus 108 mln. eurų į naują surinkimo liniją, Slovakijoje, Žilinoje prasidėjo „Kia“ elektromobilių gamyba. Toje pačioje gamykloje nuo konvejerio rieda ir „XCeed“ bei „Sportage“ modeliai.
Užsienio prekių ženklų transporto priemonių gamyba Europoje teikia ne tik ekonominę naudą sutrumpinant detalių tiekimo ir logistikos grandines, bet ir leidžia pritaikyti modelius vietos poreikiams.
Europiečiai amerikietiškų automobilių neperka, nes jie per dideli ir neekonomiški.
Amerikiečiai – per platūs
„Ford“ Europoje taip pat veikia kaip visiškai atskira bendrovės atšaka, įsikūrusi Kelne. Vokietijoje esančiose gamyklose surenkami visiškai kitokie modeliai nei tie, kuriuos vairuoja amerikiečiai.
Bet kodėl, tarkime, amerikietiški „Ford“ modeliai tiesiog negalėtų būti parduodami Europoje?
„Europiečiai amerikietiškų automobilių neperka, nes jie per dideli ir neekonomiški. Lygiai taip pat Azijoje ir Pietų Amerikoje gausu mažų ir labai pigių automobilių, tačiau į Europą jie nepatenka dėl čia taikomų aukštesnių saugumo standartų, o kiti modeliai tiesiog neatitinka mūsų skonio, – pasakojo E. Babelis. – Nesistebiu, kodėl amerikiečių automobilių apžvalgininkai negailestingai sukritikavo, pavyzdžiui, Vietnamo gamintoją „VinFast“, kai šis pabandė ateiti į jų rinką. „VinFast“ Amerikos keliais važiuoja prastai. Tikriausiai todėl, kad vietnamiečiai jį kūrė pagal savo suvokimą, nes jų šalyje niekas nejuda greičiau nei 50 km / val.“.
Kinų bėdos
Pasak pašnekovo, su panašia problema susiduria ir kinų gamintojai Europoje. Anksčiau jiems nepavykdavo pagaminti kokybiškų automobilių, nes jie tiesiog nežinojo, kokios savybės reikalingos mūsų vairuotojams.
Kinai mėgsta komfortą ir itin minkštas, „plaukiančias“ važiuokles, nes šalyje, kurioje automobiliai išpopuliarėjo gana neseniai, dar nespėjo išsivystyti vairavimo kultūra.
Tačiau europiečiai, dažnai važinėjantys siaurais keliais ir didesniu greičiu, teikia pirmenybę vairavimo savybėms. Mūsų kraštuose parduodami automobiliai pasižymi pažangiomis važiuoklėmis, užtikrinančiomis stabilumą ir tikslią reakciją į vairo pasukimą.
„Apsiūti interjerą oda, sumontuoti didelius ekranus ir gausybę elektronikos nėra sudėtinga. Didžiausias iššūkis kinams – subalansuoti važiavimo savybes, o tai jiems kol kas sekasi sunkiai. Kartais tai jau pavyksta, bet panašu, kad jiems teks sekti kitų pavyzdžiu ir steigti technologijų centrus Europoje“, – prognozavo E. Babelis.
Didžiausias iššūkis kinams – subalansuoti važiavimo savybes, o tai jiems kol kas sekasi sunkiai.
Prisitaiko ir lyderiai
Gamintojai rinkose įsitvirtina tik jas perpratę. Tokį kelią nuėjo japonai Šiaurės Amerikoje, vėliau – ir Europoje.
Taip pat įsitvirtino ir konkurencingus automobilius pradėję kurti korėjiečiai, kurie praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje dar buvo smarkiai kritikuojami dėl kokybės.
Vieninteliai gamintojai, kurie ne prisitaiko prie rinkos standartų, o patys juos nustato, yra vokiški premium klasės prekių ženklai – BMW, „Mercedes-Benz“ ir „Audi“. Vokiečių sedanai visame pasaulyje vertinami panašiai, tačiau net ir šiems gigantams tenka prisitaikyti.
Pavyzdžiui, Kinijoje net ir 3 serijos BMW turi prailgintos bazės versiją. Tačiau X7 modelis buvo kurtas specialiai Šiaurės Amerikos rinkai. Ten jis ir gaminamas, o iš už Atlanto atkeliauja į Europą, kur nėra toks populiarus.
Geriausių egzotiškų automobilių gamintojų dešimtukas
1. „VinFast“ (Vietnamas)
• Gamyba: apie 175 tūkst. automobilių per metus.
• Pajamos: apie 2 mlrd. dolerių (per 9 mėn. 2025 m.).
• Rinkos: Vietnamas (dominuoja apie 30 proc. rinkos), plečiasi į Indiją, Aziją, JAV, Europą. Vienas sparčiausiai augančių elektromobilių gamintojų pasaulyje.
2. „Tata Motors“ (Indija)
• Pajamos: apie 42 mlrd. dolerių (2025 m.).
• Gamyba: apie 1 mln. transporto priemonių per metus.
• Gamyklos: Indija, JK, Slovakija, Brazilija (per „Jaguar Land Rover“).
• Rinkos: Indija (pagrindinė), Europa, Kinija, JAV.
3. „Mahindra & Mahindra“ (Indija)
• Gamyba: apie 700 tūkst. transporto priemonių kasmet (įskaitant SUV ir komercinius).
• Gamyklos: Indija, Pietų Afrika.
• Rinkos: Indija, Afrika, Australija. Labai stiprus besivystančiose rinkose.
• Specializacija: SUV, pikapai, traktoriai.
4. „Proton“ (Malaizija)
• Gamyba: apie 150–200 tūkst. per metus.
• Rinkos: Malaizija, Pietryčių Azija.
• Nacionalinis Malaizijos prekės ženklas dalinai priklauso Kinijos koncernui „Geely“.
5. „Perodua“ (Malaizija)
• Gamyba: apie 300 tūkst. automobilių per metus.
• Gamyklos: Malaizija. Didžiausias Malaizijos automobilių gamintojas pagal apimtį.
• Rinkos: beveik tik vietinė.
6. „Iran Khodro“ (Iranas)
• Gamyba: nuo 500 tūkst. iki 1 mln. per metus (svyruoja dėl sankcijų).
• Gamyklos: Iranas. Vienas didžiausių Artimųjų Rytų gamintojų.
• Rinkos: Iranas, Artimieji Rytai.
7. „Neo Motors“ (Marokas)
• Modelis: „Neo“ (paprastas miesto automobilis).
• Gamyba: keli tūkstančiai per metus.
• Rinkos: Marokas. Vienas iš nedaugelio tikrai vietinių Afrikos prekės ženklų.
8. „Pyeonghwa Motors“ (Šiaurės Korėja)
• Tipas: bendras projektas su Pietų Korėja.
• Gamyba: labai maža (nuo 1 iki 10 tūkst. per metus).
• Modeliai: licencijuotos kopijos („Fiat“, „Toyota“ pagrindu).
• Rinkos: tik Šiaurės Korėja.
9. „Pak Suzuki Motors“ (Pakistanas)
• Gamyba: apie 100–150 tūkst. per metus.
• Rinkos: Pakistanas.
10. „Innoson Vehicle Manufacturing“ (Nigerija)
• Tipas: lengvieji automobiliai, autobusai, pikapai, specialusis transportas (policija, greitoji), triračiai motoroleriai.
• Gamyba: bendra su Kinijos gamintojais, apimtys siekia apie 60 tūkst. per metus ir dar tiek pat triračių.
• Rinkos: Nigerija, Malis, Siera Leonė, Gana.
Naujausi komentarai