Sprendžiant iš kasdienės politikų retorikos, krizė Lietuvą užklupo tarsi stichinė nelaimė kitą dieną po antrojo Seimo rinkimų turo. Vežėjai klausydami tokių kalbų neslepia ironiškų šypsenų ir tikina, kad jau 2007-ųjų pabaigoje transportininkai Kalėdų neturėjo, t. y. tradiciškai didžiųjų švenčių išvakarėse smarkiai ūgtelėdavęs krovinių srautas buvo neįprastai kuklus. Neatsitiktinai maždaug 30 vežėjų įmonių šių Kalėdų nesulaukė, o dalis kol kas vegetuojančių – tikrai nesulauks.

Nepamatuoto optimizmo įkaitai

Komentuodamas esamą padėtį vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius patvirtino, kad problemos kauptis pradėjo pačioje praėjusių metų pradžioje, kai į ES oficialiai buvo priimtos Bulgarija ir Rumunija. Šių šalių vežėjai netruko pasiūlyti gerokai mažesnes paslaugų kainas ir dar labiau apkarpė konkurentų iš Bendrijos pajamas. 2008-ųjų pradžioje mūsiškius transportininkus į kampą pradėjo spausti degalų kainų burbulas, todėl pirmą pusmetį dauguma vežėjų murkdėsi nuostoliuose.

"Nors Lietuvos vežėjų pozicijos tradiciniuose maršrutuose tarp Vakarų ir Rytų liko gana stiprios, o muitinės procedūras supaprastinančių TIR knygelių išdavimas ūgtelėjo, įmonių pajamos mažėjo", – sakė A.Kondrusevičius.

Be to, rinkoje atsirado itin daug naujų žaidėjų, kurie nusprendė laisvus pinigus investuoti į krovinių gabenimo verslą, tikėdamiesi greito uždarbio. Iki Lietuvos atsiritus finansų krizės bangai, bankams ir išperkamosios nuomos bendrovėms gerokai sugriežtinus paskolų išdavimo sąlygas, kai kurios siaurą specializaciją turėjusios įmonės liko be darbo. Pavyzdžiui, automobilvežius eksploatuojančios bendrovės nebeturi ko gabenti, nes tiek dėvėtų, tiek naujų automobilių prekyba drastiškai smuko.

"Paradoksalu, tačiau prie vežėjų bėdų nemažai prisidėjo patys bankai, paskolas naujiems vilkikams pirkti daliję į kairę ir dešinę visiems, kas tik jų užsimanydavo. Tiek transporto verslo naujokų, tiek finansų institucijų optimizmas buvo gerokai perdėtas, todėl dabar išperkamosios nuomos bendrovių kiemuose rikiuojasi dešimtys apynaujų, tačiau niekam nereikalingų vilkikų", – sakė "Linavos" vadovas.

Kiek lengviau gyvena tik įmonės, turinčios tentinių puspriekabių, arba tos, kurių specializacija – šaldytų maisto produktų gabenimas.

Bankininkai keičia toną

Šią vasarą išperkamosios nuomos bendrovės be didesnių skrupulų atimdavo techniką iš eilinių įmokų sumokėti neišgalinčių transporto įmonių (bankrutavusiomis paskelbtos maždaug 30 vežėjų įmonių), o pastaruoju metu ir jos pradėjo keisti taktiką. Kapoti vežėjų galvas nėra prasmės, nes atimtų sunkvežimių neįmanoma realizuoti. Todėl jei yra bent menkiausios vilties, kad bėdose besimurkdantys transportininkai išgyvens sunkmetį, vedamos derybos dėl paskolos restruktūrizavimo ir terminų peržiūrėjimo.

"Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau kai kurioms įmonėms, neturinčioms jokio didesnio įdirbio, nuolatinių klientų ir patirties, kaip elgtis krizės sąlygoms, tokios pagalbos gali nepakakti", – būgštavo A.Kondrusevičius.

Tiek "Linavos", tiek išperkamosios nuomos įmonių vadovai pabrėžia, kad šiuo atveju negalima puoselėti bendrų viso transporto sektoriaus gelbėjimo planų – būtina kiekvienos bendrovės galimybes vertinti individualiai.

"Akivaizdu, kad vienos įmonės iš visų jėgų stengiasi rasti išeitį iš dabartinės padėties, tačiau dalis yra paprasčiausi verslo perėjūnai. Jie net neketina atsiskaityti su degalų tiekėjais ir išperkamosios nuomos bendrovėmis, bet ketina susigrąžinę kuo daugiau investuotų lėšų į viską spjauti. Dėl šios priežasties mes negalime būti visų vežėjų advokatai", – atvirai kalbėjo "Linavos" prezidentas.

Liberalizmo bumerangas

Vežėjai atkreipė dėmesį, kad meškos paslaugą transporto sektoriui padarė itin liberalus valdžios požiūris į tai, kas, kur, kaip ir kada gali vežti krovinius. Visi, kurie išlaiko nesudėtingus egzaminus, nėra patekę į teisėsaugos akiratį ir turi šiek tiek pinigų, gali imtis transporto verslo. Lietuvai tapus ES nare, nustojo gyvuoti bet kokie rinkos reguliavimo mechanizmai.

"Tarkim iki 2004-ųjų galiojusiose licencijavimo taisyklėse buvo nustatyta, kad įmonės transporto parkas per metus negali augti daugiau kaip 20 proc. Galbūt tai skamba nepopuliariai, tačiau sektoriaus plėtra buvo subalansuota. Per pastaruosius ketverius metus, kai buvo atsisakyta bet kokių saugiklių, vilkikų parkas ūgtelėjo nuo 10 500 iki 33 000, t. y. po 75 proc. kasmet. Vežėjų įmonių skaičius per tą laiką padvigubėjo. Šiandien matome, kuo visa tai baigėsi", – apgailestavo A.Kondrusevičius.

Bendro vardiklio paieškos

"Linavos" vadovai atkreipė dėmesį, kad pastarąją krizę jaučia visi transportininkai ir visi drauge mėgina ieškoti išeičių. Tarkim nuslūgus krovinių, gabenamų jūrų keltais, srautams, laivybos įmonės po derybų su vežėjais sutiko pakoreguoti savo paslaugų kainas. Įkainius sumažino ir krovinių terminalų operatoriai, ir draudikai, ir geležinkelininkai. Tikimasi, kad nuo planų didinti kelių mokesčius susilaikys kelininkai, o politikai bent artimiausioje ateityje nedidins akcizų degalams.