Ūkininkų laukuose — aukštųjų technologijų šou

Ūkininkų laukuose — aukštųjų technologijų šou

2007-08-29 00:00

Lietuvos žemės ūkio technikos parke „Belarus“ pamažu keičia „John Deere“, „Valtra“, „Claas“ ir panašūs „monstrai“

Lietuvos žemės ūkio technikos parke „Belarus“ pamažu keičia „John Deere“, „Valtra“, „Claas“ ir panašūs „monstrai“

Prasidėjus javapjūtei provincijos keliuose vairuotojams dažnai tenka susidurti su gremėzdiškomis ūkininkų mašinomis, trikdančiomis eismą ir elementarų lenkimo manevrą paverčiančiomis komplikuotu. Nepaisant kylančių rūpesčių ir gaišaties, lengvųjų keturračių vairuotojai tokių akistatų metu elgiasi išskirtinai mandagiai. Ne todėl, kad kombainai ar kokius nors monstriškus padargus velkantys traktoriai yra „dideli ir geležiniai“. Veikiau todėl, kad jie „įdaryti“ pačia moderniausia elektronika, aprūpinti aukščiausios klasės komforto įranga, o techninėmis charakteristikomis ir kaina gali būti lyginami su pačiais prabangiausiais superautomobiliais.

Laukų laineris

Sovietmečio kaimo vaizdiniai pamažu blėsta – modernūs ūkininkai antikvarinius traktorius keičia į aukštąsias technologijas. Nors žemdirbių mašinas gaubia gana kukliai atrodantis skardinis drabužis, jėgos agregatų parametrai, itin greitai veikiantys borto kompiuteriai, gudrios navigacinės sistemos kombainus leidžia lyginti su mobiliais grūdų apdorojimo fabrikais.

Štai kaip Vokietijos žurnalo „Spiegel“ žurnalistas Tomas Grünwegas aprašė savo pažintį su vieno didžiausių šios rinkos žaidėjų – JAV firmos „John Deere“ – pagaminta mašina.

„Jų ratus suka dyzeliniai šešių cilindrų, iki 12,5 litro darbinio tūrio, beveik 500 AG pajėgumo varikliai. Sportiniai automobiliai tokią energiją naudoja tik judėti pirmyn, „John Deere“ ji suka dar ir iki 10 metrų pločio siekiančią pjaunamąją bei protingą kūlimo sistemą, ir per valandą gali nuimti 50 tonų grūdų. Tiek užtenka 600 tūkst. bandelių iškepti“, – pasakojo T.Grünwegas.

Kad, norint kuo sparčiau nuimti derlių, netrukdytų techninės pertraukos, dyzelio bake telpa iki 1145 litrų. Milžiniškas ir grūdų bunkeris. Jį ištuštinti reikia tik prikūlus 11 tūkst. litrų. Kadangi greitaeigė sistema per sekundę išpila iki 120 litrų, šis laukų laineris jau po dviejų minučių gali leistis į kitą reisą. Įsipilant degalų autostradoje tikrai užtrunkama ilgiau.

Tiesa, šio milžino, kuris pakrautas sveria iki 20 tonų, greitis gana kuklus – tik 20 km/val. Tačiau kalbant apie kuro sunaudojimą, vėl tinka paralelės su sportiniais automobiliais – 20 litrų per valandą.

„Darbinis kombaino greitis, kurį suvokti laki vaizduotė tikrai nereikalinga, nė kiek nesumenkina bandomojo važiavimo įspūdžio: jį drąsiai galima lyginti su „Porsche 911“ – juk jau ir kaina (iki 250 tūkst. eurų) to paties lygio. Įsitaisius trijų metrų aukštyje virš žemės, įstiklintoje kabinoje, kurios langų plotas – daugiau nei 5 kvadratiniai metrai, pasaulį išvysti iš visai kitokios perspektyvos.

Nors šitą kolosą manevruoti per lauką galima mažuoju piršteliu – dėl vairo stiprintuvo, automatinės pavarų dėžės ir rankinio akceleratoriaus – važiuojant tenka braukti prakaitą. Mat užpakalinių ratų valdymo nelengvina ir panoraminis vaizdas bei pustuzinis veidrodžių. Todėl baigiantis bandomajam važiavimui pajunti didžiulę pagarbą tiems, kurie į laukus naviguoja tokį iki 20 metrų ilgio milžiną su visomis prikabinamomis pjovyklėmis“, – vardijo T.Grünwegas.

Kad ūkininkas prie vairo išliktų žvalus dirbdamas 12 valandų ar net ilgesnę pamainą, kūrėjai nepašykštėjo komforto. Todėl kabinoje sumontuota garso izoliacija ir oro kondicionavimo sistema, yra šaldytuvas, garso kolonėlės, atgalinės eigos ir iškrovimo kamera, automatinis plokštumos išlyginimas (t. y. jei tenka važiuoti išilgai šlaito – vairuotojas visuomet sėdi ant horizontalios plokštumos tiesiu stuburu), o šildomas krėslas su daugybe lingių yra patogesnis už daugelį svetainės fotelių.

Tačiau tikrųjų inovacijų reikia ieškoti valdymo technikoje. Kad ūkininkai judėtų laukais kuo efektyviau, tokios firmos kaip „John Deere“ jau seniai pasitelkė satelitinę navigacijos sistemą. Kombaino maršrutą stebi GPS sistema, ji garantuoja, kad vėžės persidengtų daugiausia 5 cm. Kita sistema pritaiko operacijų greitį prie javų lauko tankio.

Techninė sporto šaka

Lietuvoje, kaip ir prognozavo šios srities specialistai, žemės ūkio technikos parko pasikeitimas vyksta pagal panašų scenarijų kaip ir lengvųjų automobilių. Nepaisant šio sektoriaus specifikos ir keblumų derantis dėl užstato, bankai ir lizingo kompanijos pakankamai patraukliomis sąlygomis finansuoja žemdirbių parengtus ūkių modernizavimo projektus, naujų technologijų ir technikos įsigijimą. Negana to, kai kurios didžiosios kompanijos pačios imasi bankininkų misijos ir sutinka laukti pinigų už traktorius 5 ar net 7 metus, o kai kuriais atvejais netgi įmokas priima ūkininkų derliumi.

Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) docentas Aleksandras Kirka, komentuodamas šiuos dalykus pastebėjo, kad žemdirbystė iš tiesų yra „techninė sporto šaka“, kur didmeistriškų rezultatų gali pasiekti iš esmės kiekvienas žaidėjas, pasirinkęs gerą inventorių.

„Ūkininkų, dirbančių su sena įranga, perspektyvos gana liūdnos, nes kiekvienas praktikas gali patvirtinti, kad gera technika lemia apie 70 proc. derliaus. Radikaliai nepakeitę nuo sovietmečio naudotų traktorių, kombainų ir kitų padargų, galės išlikti tik nedideli natūriniai ūkiai. Jie galbūt galės išsimaitinti patys, tačiau jokiu būdu nepajėgs savo produkcijos siūlyti tokiomis pat kainomis, kokiomis siūlo su našesne technika dirbantys konkurentai. Antai daugelio Suomijos fermerių bankroto priežastimi kaip tik ir tapo susidūrimas su galingesnių ir našiau dirbančių Europos ūkių produkcija“, – tvirtino LŽŪA docentas.

Šiuos žemės ūkio teoretiko teiginius patvirtino ir kai kurių griežtą apskaitą vedančių ūkių šeimininkai. Pavyzdžiui, Kelmės rajono Kerkasių žemės ūkio bendrovėje, eksploatuojančioje keletą galingų „Valmet“ traktorių, buvo užfiksuota, kad per vieną darbų ciklą vienas traktorius, palyginti su tuos pačius darbus dirbančiu „Belorus“, sutaupo iki 5 tūkst. litrų kuro.

„Degalų suvartojimas yra labai aktualus, bet pasako ne viską. Dar svarbesnis parametras – darbo našumas. Tarkime, 120 AG pajėgumo rusiškas traktorius gali dirbti su trijų korpusų plūgu, o suomiškas – su keturių korpusų (t. y. tuo pačiu metu dirvą vagoja beveik 90 cm plačiau). Jei pirmasis gali judėti maždaug 7 km/val. greičiu, tai vakarietiškas – beveik 10 km/val. Viską susumavus paaiškėja, kad per 10 valandų darbo dieną sezono metu rusiškas traktorius gali apdirbti apie 11 hektarų, o modernus analogas – apie 20 hektarų sklypą“, – vardijo suomiškus traktorius „Valtra“ importuojančios bendrovės „Rovaltra“ vadovas Romualdas Trainaitis.

Svarbu ir tai, kad modernios konstrukcijos traktoriai išsiskiria ypač geru masės ir galios santykiu: 1 kW galios tenka tik apie 45 kg, todėl dirbant laukuose mažiau suslegiama dirva, gaunamas didesnis derlingumas. Kai kurių markių traktorių kuro bakai įrengiami mašinų rėmuose, todėl svorio centras būna žemai, o abi ašys dirvą visą laiką slegia vienodai.

 Mažos kainos magija

Tačiau absoliuti dauguma Lietuvos ūkininkų šiuos specialistų išvedžiojimus praleidžia pro ausis.

„Jaunieji ūkininkai ar jų vardu ūkius užregistravę žmonės gauna maždaug 26 tūkst. eurų dydžio ES subsidijas. Tokių pinigų pakanka įsigyti „Belorus“ traktorių, todėl dauguma renkasi ne geriausius, o pigiausius darbo įrankius, kurie nuo vakarietiškos technikos iš tiesų labai smarkiai atsilieka beveik visais parametrais. Nuo 2008-ųjų visi traktoriai privalės atitikti „Euro-3“ reikalavimus, kurie senajai technikai tikrai neįkandami. Keista, kad į šiuos dalykus nekreipiama dėmesio“, – samprotavo R.Trainaitis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pasėti auginamas kultūras, sulaukus palankių oro sąlygų, kiekvienais metais privalu daugiausia per 7 dienas. Jei to padaryti nespėjama laiku – būsimasis derlius, o drauge ir ūkininko pajamos, neišvengiamai mažėja.

„Įsivaizduokite, ką reiškia per darbymetį sustoti bent vienai dienai ar nesugebėti laiku visų darbų padaryti vien todėl, kad traktorius nepajėgia tempti prikabintų padargų“, – retoriškai kalbėjo pašnekovas.

Technikos parko pokyčius komentuodami Žemės ūkio ministerijos pareigūnai taip pat išsklaidė iliuzijas, jog mūsiškių žemdirbių mąstymas pastaraisiais metais pasikeitė. Sukaupta informacija apie žemės ūkio technikos įsigijimą rodo, kad net stovėdami prie ES slenksčio ūkininkai rinkosi rusišką techniką, o turėtą lig šiol atnaujino pernelyg vangiai.

Pavyzdžiui, 2006-aisiais Lietuvoje buvo nupirkta 1814 naujų traktorių, tačiau iš jų tik 654 vakarietiški.

„Lietuvoje yra apie 120 tūkst. traktorių. Kasmet dėl senumo ar gedimų apie 2 tūkst. jų „miršta“. Todėl norint kokybinių permainų, reikėtų bent tūkstančio modernių mašinų“, – aiškino R.Trainaitis.

Jis taip pat pastebėjo, kad techninę revoliuciją stabdo ūkininkų ambicijos visus reikalingus padargus turėti nuosavus, o ne nuomotis ar dalytis su kaimynais. Kadangi ši technika kainuoja pakankamai daug, dažniausia perkama tai, ką galima įpirkti. T. y. baltarusiškus ir ukrainietiškus traktorius. Tokiam pasirinkimui įtakos turi ir tai, kad lig šiol Lietuvoje be didesnio vargo galima gauti „Belorus“ ar „Vladimir“ traktorių atsarginių detalių, likusių dar nuo kolūkių laikų, o technikos remontas nereikalauja įgūdžių.

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų