Į biurokratų rankas patekę automobiliai suserga bulimija

Automobilių gamintojai kasmet investuoja milžiniškas sumas tobulinti mašinų jėgos agregatams, kad šie mažiau terštų aplinką ir galėtų vežti keleivius bei krovinius degindami kuklesnes degalų porcijas. Pažanga akivaizdi – kai kurie modeliai 100 km kelią įveikia naudodami mažiau nei 3 litrus degalų.

Net ir galingus variklius turintys automobiliai tokį atstumą gali be vargo nuvažiuoti tenkindamiesi maždaug 10 litrų degalų. Tiesa, tik su viena sąlyga. Tie automobiliai neturi priklausyti jokiai lietuviškai valdžios įstaigai ar ministerijai.

Kontrolierių atradimai

Valstybės kontrolės (VK) auditoriai prieš keletą savaičių paskelbė ataskaitą, kaip racionaliai automobilius naudoja iš mokesčių mokėtojų pinigų gyvenančių biudžetinių įstaigų darbuotojai. Išvados buvo daromos išanalizavus 2004–2006 m. tarnybinių lengvųjų automobilių išlaikymo išlaidas 62 valstybės institucijose: 13 ministerijų, 10 apskričių viršininkų administracijų, 12 valstybinių aukštųjų mokyklų ir 27 kitose biudžetinėse įstaigose.

Kai kurie auditorių padaryti atradimai turėtų gluminti visus žmones, automobilius perkančius ir degalus į jų bakus pilančius už savus pinigus. Kodėl? Cituojant VK ataskaitą – nes „biudžetinėse įstaigose vidaus kontrolės procedūros yra nepakankamai veiksmingos, kad užtikrintų efektyvų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir užkirstų kelią naudoti automobilius ne pagal paskirtį“.

Dokumente pažymima, kad automobilių kelionės lapai gali būti efektyvi tarnybinio transporto išlaidų, automobilių ridos ir degalų sunaudojimo kontrolės priemonė tik tuo atveju, jei jie tinkamai pildomi ir juose pažymimas kiekvienas maršrutas. Tačiau beveik visose valdiškose kontorose kelionės lapai išduodami skirtingam laikotarpiui: vienose – dienai, kitose – savaitei, dar kitose – mėnesiui. Kai kuriose ministerijose vienas vairuotojas vienu metu turi po tris ar net keturis kelionės lapus ir, sprendžiant iš juose padarytų įrašų, tuo pačiu metu sugeba būti trijose keturiose skirtingose vietose.

„Kadangi tai fiziškai neįmanoma, tokia automobilių darbo ir ridos apskaita kelia abejonių dėl jos tikslumo ir pagrįstumo, o kartu ver čia abejoti, ar ministerijoje užtikrintas efektyvus lengvųjų automobilių naudojimas“, – rašoma kontrolierių ataskaitoje.

Drumsto vandens jūra

Auditoriai jau anksčiau atkreipė dėmesį į tai, jog valdžios institucijų buhalteriai, kiek koks automobilis turėtų sudeginti degalų, skaičiuoja naudodamiesi dar 1995-aisiais patvirtinta Automobilių degalų normų nustatymo metodika. Nors joje užfiksuota, kad tobulėjant transporto technologijoms degalų normos turi būti peržiūrimos, per pastaruosius 12 metų niekam ši mintis į galvą nešovė.

Akivaizdu, kad tokia padėtis yra patogi, nes valdiškus automobilius ir jiems eksploatuoti skirtus pinigus galima naudoti kaip kam labiau patinka.

Valstybės kontrolės ataskaitoje pastebima, kad biudžetinių įstaigų vadovų pareigybiniais ir tarnybiniais lengvaisiais automobiliais kasmet sukariamas vis ilgesnis kelias (2006-ųjų kelionės, palyginti su 2004 m., pailgėjo 3,4 proc.) ir sunaudojama vis daugiau degalų (per šį laikotarpį išlaidos degalams išaugo 8,1 proc.).

„Degalų sunaudojimo normos nuvažiuotiems kilometrams didėja. Jeigu 2004 m. vidutinė degalų sunaudojimo norma 100 km buvo 11,66 l, 2005-aisiais – 11,51 l, tai 2006-aisiais ji padidėjo 0,53 l, arba 4,5 proc., ir vidutiniškai sudarė 12,19 l/100 km“, – konstatuojama VK ataskaitoje.

Ieškodami atsakymų, kodėl kasmet auga valdiškų automobilių apetitas, kontrolieriai spėlioja, kad vidutinis degalų sunaudojimo dydis smarkiai kyla, nes ministerijų vadovai važinėja galingesniais automobiliais („Audi A6“, „Volvo S80“, „Volkswagen Phaeton“, 5 ir 7 serijos BMW), kurie 100 km sunaudoja 15–20 l degalų.

Žinoma, svarbu ir tai, tačiau kur kas iškalbingesni ministrų limuzinų kelionės lapų įrašai, kuriais bandoma įtikinti, esą vyriausybės nariams priskirtomis mašinomis pasinaudojama daugiau nei 90 proc. faktiškai dirbtų darbo dienų, o kai kurie ministrai su jiems skirtais automobiliais per dien ą nuvažiuoja 200–250 km.

„Kelionės lape nurodyta, kad važinėjo „po Vilniaus miest ą“. Tai reiškia, kad apie pusę darbo dienos laiko ministras praleisdavo automobilyje“, – stebimasi VK dokumente.

Kaip yra iš tiesų, galima spėti iš kai kurių neapdairių kelionės lapų įrašų, kuriuose nurodoma, kada valdišku automobiliu išvykstama ir kada grįžtama iš valdiškų kelionių, kada į baką buvo pilama degalų. Kai kurios ataskaitos liudija, kad ministerijų limuzinai tuo pačiu metu gali ir ilsėtis po alinamos darbo dienos garažuose, ir lankytis degalinėse.

Kompensacijų rebusas

Kontrolieriai pastebėjo, kad didžiausią ministerijų transporto išlaikymo išlaidų dalis yra ministrų reikmėms išnuomotų automobilių nuomos mokestis, tačiau nuomojamų automobilių vertės niekas nereglamentuoja. Be to, pasak VK, tais atvejais, kai kuri nors institucija nusprendžia už netarnybinio transporto naudojimą tarnybos reikmėms mokėti kompensacijas, išleidžiama kur kas mažiau biudžeto lėšų, negu naudojant automobilius, esančius ministerijos žinioje.

Antai palyginus Ūkio ministerijos trijų vadovų automobilių išlaikymo išlaidas su trim vadovams išmokėtomis kompensacijomis, nustatyta, kad mokant kompensacijas transporto išlaidos buvo 29,8 tūkst. litų, arba 43 proc., mažesnės, nei naudojant pareigybinius tarnybinius lengvuosius automobilius.

Teisingumo ministerijos sekretoriaus pareigybinio tarnybinio lengvojo automobilio išlaikymo išlaidos buvo 12,99 tūkst. litų, arba du kartus didesnės, nei kitam sekretoriui išmokėta kompensacija.

Geros valios deficitas

„Įdomu tai, kad daug valstybės institucijų yra įdiegusios tikrai gerų priemonių, kurios padėjo efektyviau naudoti transportui išlaikyti skirtas lėšas. Tai ir elektroninė transporto priemonių kontrolė, ir automobilių žymėjimas atpažinimo ženklais, transporto išlaidų kompensavimas pareigūnams, kurie atsisakė tarnybinių automobilių. Taigi, nieko nauja išradinėti nereikia. Tereikia apibendrinti visas pasiteisinusias priemones ir įtraukti jas į bendrą tvarkos aprašą. Todėl rekomendavome Vyriausybei parengti naują nutarimą, kuriame visa tai būtų reglamentuota“, – apibendrindama tyrimą sakė Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

VK pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti galimybę parengti griežtos atskaitomybės kelionės lapo formą biudžetinėms įstaigoms ir nustatyti jo pildymo tvarką, perduoti Vyriausybės kanceliarijai Ministrų kabineto narių pareigybinių tarnybinių lengvųjų automobilių priežiūrą, stambinti biudžetinių įstaigų tarnybinių lengvųjų automobilių autoūkius prijungiant juos prie įstaigų, įdiegusių elektronines automobilių parko kontrolės sistemas. Taip pat raginama taikyti kitų ES valstybių patirtį, limituojant ir apmokestinant pareigybinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą asmeniniais tikslais.