Neišvengia klaidų

Lietuvoje griežtai reglamentuojamas tik žieminių padangų privalomas laikotarpis – nuo lapkričio 10-osios iki kovo 31 d. Dėl vasarinių padangų galioja tik rekomendacijos, išskyrus atvejus, jei žiemą buvo naudojamos dygliuotos padangos. Jomis važinėti leidžiama tik iki balandžio 10 d. Likusiais atvejais vasarines padangas patariama pradėti naudoti, kai dienos oro temperatūra laikosi virš 7 °C šilumos.

Šiemet žiemos būta atšiaurios, tačiau pavasarinė šiluma neišvengiamai atliks savo darbą. Tad, jei po poros savaičių nutarsite, kad mašinos apavą jau norite keisti, svarbu tai padaryti tinkamai. "Inter Cars Lietuva" padangų specialistas Ignas Klimaika perspėjo, kad šio, atrodytų, paprasto proceso metu daroma nemažai klaidų, kurios išlenda eksploatacijos metu. Pavyzdžiui, jeigu pakeitus padangas jaučiama ratų vibracija, vadinasi, padangos ant ratlankių sumontuotos netinkamai, nebuvo pašalintos rūdys arba ratai nebuvo subalansuoti. Pastarasis procesas yra privalomas, kaip ir dažnai pamirštamas ratų geometrijos reguliavimas, kurį taip pat reikėtų atlikti reguliariai.

Padangas – standartines sezonines ir universalaus profilio  – reikia sukeisti vietomis pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.

"Ratai gali būti ir netinkamai priveržti pneumatiniu pistoletu, taip veržiant galima lengvai perveržti varžtus, sugadinti sriegį tiek rato stebulėje, tiek sriegius ant pačių varžtų arba veržles. Ratą prie stebulės tvirtinantys varžtai turi būti priveržti dinamometriniu raktu, taikant tinkamą sukimo momentą. Priešingu atveju, jei vairuotojas vėliau norės pakeisti ratą, jam gali nepavykti atsukti varžtų", – aiškino I.Klimaika.

Pamiršta ventilius

Neretai vairuotojai pamiršta, kad, keičiant padangas, būtina pakeisti ir ventilius. Jie turėtų būti keičiami kartą per metus. Mat važiuojant ventiliai nuo didelių apkrovų susidėvi. Kad protektorius dėvėtųsi optimaliai, rekomenduoja sukeisti padangas vietomis. Tai ypač svarbu naudojant universalaus profilio padangas.

Pasak specialisto, problemų taip pat gali kilti ir dėl ratlankių. Jie gali būti užsiteršti korozijos. Jei korozijos apnašų yra po padangos kraštu, atsiranda ratų vibracija. Koroziją reikia šalinti iš tokių vietų, kaip vidinis kraštas, ratlankio paviršius šalia stabdžių disko, varžtų lizdai, ir iš vietų, kurios liečiasi su padangos kraštu, taip užtikrinant sandarumą.

TPMS padangų oro slėgio jutikliai taip pat kelia problemų, nes ši sistema yra tiesioginė (kiekviename rate yra ventilis su siųstuvu). Keičiant padangas automobilyje, kuriame įrengta TPMS sistema, reikia žinių ir atsargumo. Taip pat reikalinga programavimo įranga, sumontavus naujus ratus su padangomis reikia suprogramuoti jutiklius prie automobilio.

Bėdos: žiema vairuotojams krėtė nemažai išdaigų, bet, nutirpus sniegui, jų nesumažėjo. Vytauto Petriko nuotr.

Reikia sukeisti vietomis

Lietuvos autoservisus jungiančios platformos Motointegrator.com atstovo Mindaugo Šerėjaus teigimu, montuodamas naujus ratlankius ar padangas, autoservisas turėtų patikrinti, ar jie yra suderinami vienas su kitu, ar pagal dydį gali būti naudojami tam tikram automobilio modeliui. Pakanka pažvelgti į serviso programą ir patikrinti, kokių dydžių padangas ir ratlankius siūlo naudoti automobilio gamintojas. Verta atminti, kad visiškai nauji ratlankiai taip pat turi būti subalansuoti.

"Sezoninis padangų keitimas pradedamas nuo padangų ir ratlankių būklės patikrinimo. Reikia patikrinti keletą parametrų, be kita ko, protektoriaus aukštį, galimus padangų pažeidimus ir deformacijas, ratlankių deformacijas. Prireikus ratlankiai ištiesinami specialiu įtaisu", – patarė M.Šerėjus.

Nuimamas padangas taip pat verta apžiūrėti – pažeidimai ar netinkamas protektoriaus nusidėvėjimas gali parodyti, pavyzdžiui, netinkamą geometriją. Naudotus ratlankius reikia kruopščiai nuplauti ir nuvalyti korozijos apnašas, o padangų kraštus – sutepti specialiu tepalu.

"Jei automobilis yra su nuo pradūrimo apsaugotomis padangomis, autoservise turi būti joms pritaikyta keitimo įranga – speciali plokštė ir spaustuvas. Sumontavus padangas, visi ratai turi būti subalansuoti. Sumontavus automobilyje naują padangų komplektą, vairuotojas turi vykti į servisą, kuriame nustatoma geometrija", – teigė pašnekovas.

Padangas, standartines sezonines ir universalaus profilio, reikia sukeisti vietomis pagal automobilio gamintojo rekomendacijas, įskaitant atsarginį ratą, jei automobilyje jis naudojamas. Padangų sukeitimas vietomis turi užtikrinti tolygų jų protektoriaus dėvėjimąsi. Išimtis – padangos su asimetriniu protektoriumi. Naudojant jas, galima sukeisti tik ašis, nekeičiant pusių.

Atsargiau su stabdžiais

Norėdami išvengti padangos sprogimo, niekada nebandykite pildyti padangos oro iš karto sustoję, nes oras viduje yra įkaitęs.

Už lango vis garsiau beldžiantis pavasariui, nutirpus sniegui atsiveria ir duobės. Kai kurios miestų gatvės tampa tikru kliūčių ruožu. Atsivėrę krateriai didžiausiu išbandymu tampa automobilio važiuoklei ir ratams. Dažnai neišvengiama ir padangų gedimo. Sprogusi padanga – viena didžiausių vairuotojų baimių. Nors ir nedažnai, bet tai gali atsitikti bet kuriam vairuotojui. Taigi, reikėtų žinoti, ką daryti sprogus padangai ir kokių priemonių imtis, norint išvengti su tuo susijusių nelaimingų atsitikimų.

Padangų specialistas I.Klimaika perspėjo, kad kiekvienas padangos sprogimas yra pavojingas, nesvarbu, ant kurios rato ašies tai įvyksta. Sprogus priekinio rato padangai, juntamas stiprus trūkčiojimas ir vairo sukimasis link sugedusio rato. Galinės padangos sprogimas juntamas sėdynėje. Automobilis ima vinguriuoti ar važiuoti tarsi slidžia danga.

"Sprogus padangai, svarbiausia išlikti ramiems, neišsigąsti. Išlaikykite tinkamą vairavimo padėtį ir abiem rankomis valdykite automobilį. Neatsiloškite ir nevairuokite viena ranka, nes tai sulėtins reakciją", – aiškino I.Klimaika.

Patariama lėtai nukelti koją nuo akceleratoriaus. Tiesa, tai daryti reikėtų atsargiai, nes, staigiai atleidus pedalą, gali sutrikti automobilio pusiausvyra. Nors tai instinktyvu, rekomenduojama nespausti stabdžių pedalo, nes šis veiksmas tik sustiprins jėgą, transporto priemonę traukiančią į vieną pusę. Pajutus, kad vėl galima valdyti automobilį, po truputį mažinamas greitis. Jei greitis tampa mažesnis nei 40–50 km/val., galima pradėti atsargiai stabdyti.

Pasitaiko ir sprogimų

Pasak I.Klimaikos, sprogus priekinei padangai, galima stabdyti ir su rankiniu stabdžiu. Tiesa, reikėtų būti labai atsargiems ir tai daryti tik tada, jei šis stabdys veikia tik galinius ratus, nes, tokiu atveju, dalis apkrovos bus perkelta į galines ašis ir pašalins dalį priekyje.

Beje, padangos važiuojant gali sprogti dėl daugybės priežasčių, bet dažniausiai tai įvyksta, kai jos netinkamai naudojamos arba visiškai susidėvėjusios. Dažniausios padangų sprogimo priežastys: važiavimas esant per mažam padangų slėgiui, kieto ar aštraus daikto, pavyzdžiui, akmens, plytos, butelio ar metalo atplaišos, pervažiavimas, gamintojo rekomenduojamą viršijantis padangų oro slėgis, padangų gamybos defektai.

"Norėdami išvengti padangos sprogimo, niekada nebandykite pildyti padangos iš karto sustoję, nes oras viduje yra įkaitęs. Pučiant, manometro parodymai gali būti klaidingai, todėl galite pripūsti per daug oro", – tikino I.Klimaika.

Panika: sprogus padangai svarbiausia išlikti ramiems ir staigiai nespausti stabdžių pedalo. Shutterstock nuotr.

Be to, didesnės padangos, pavyzdžiui, sunkvežimio ar puspriekabės, sprogimas kelia didelį pavojų aplinkai. Sprogusios padangos dalys didele jėga išmėtomos dideliu atstumu, o kartais gali net prakirsti salono grindis. Geriausia 15–20 minučių palaukti, kol padangos atvės, ir tik tada bandyti jas pildyti oru.

Mindaugas Šerėjus pabrėžė, kad, normaliu atveju, padangos neturėtų sprogti. Tinkamai jas naudojant, užtikrinamas didesnis saugumas ir ilgesnis tarnavimo laikas. Neįmanoma užtikrinti, kad tai niekada neįvyks, bet yra keletas taisyklių, padėsiančių išvengti nenumatyto padangos sprogimo.

"Reguliariai pasitikrinkite padangų oro slėgį. Tai daryti rekomenduojama kartą per savaitę ir prieš ilgesnę kelionę. Taip pat minėtą procedūrą patariama atlikti staiga stipriai nukritus temperatūrai. Tačiau bendras principas toks: kuo daugiau važiuojate, tuo dažniau reikėtų tikrinti padangų slėgį", – sakė M.Šerėjus.

Jei padanga pateko į gilią duobę arba kelyje atsitrenkė į kietą daiktą, reikia kuo skubiau patikrinti abi padangų puses. Būtina įsitikinti, kad ant šoninių sienelių nėra išsipūtusių vietų (tai rodo, kad nutrūko padangos kordas). Kartais, kai vienos automobilio pusės padangos patenka į duobę, priekinė padanga lieka nepažeista, o galinė – sugadinama.

"Nevažiuokite kelkraščiais, bet, jei neturite kito pasirinkimo, darykite tai kuo lėčiau, kad sumažintumėte galimą poveikį. Nestatykite automobilio prispausdami padangą prie kelkraščio bortelio. Galite pildyti padangas azotu, tai padės sumažinti oro slėgio pokyčius, atsirandančius dėl lauko ir padangos temperatūros skirtumo važiuojant", – patarė M.Šerėjus.