Nepatvirtinta įstatymu

Šalies vairuotojams jau kurį laiką nebeprivaloma vežiotis visų su transporto priemonės nuosavybe ir valdymu susijusių dokumentų – registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, draudimo poliso ar net vairuotojo pažymėjimo, jei į kelią Lietuvos ribose vairuotojas leidžiasi turėdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir vairuoja savo transporto priemonę. Tačiau šios įstatymo normos kritikai po naujos įsigaliojusios tvarkos pradėjo aiškinti, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojai gali pakliūti į keblią situaciją, nes reikės ieškoti, kur yra draudimo polisas, taip pat eismo įvykio deklaracijos. Tiesa, jos neturėdamas ir anksčiau ne vienas vairuotojas susidurdavo su rūpesčiais eismo įvykio metu. Tekdavo skambinti draugams ir pažįstamiems, kad šie deklaraciją pristatytų į eismo įvykio vietą. Pasirodo, tai visiškai nereikalinga, nes eismo įvykio detales galima surašyti tiesiog ant paprasto popieriaus lapo.

Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas vieną bylą, pabrėžė, kad draudikų neprivaloma įvardijama eismo įvykio deklaracijos forma yra dokumentas, kuris nepatvirtintas jokios valstybinės institucijos. Dėl šios formos, įsigaliojant visuotiniam transporto priemonių savininkų civiliniam draudimui, kone prieš dvidešimtmetį sutarė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos. Paskelbtoje nutartyje LAT pabrėžė, kad atvejais, kai nei eismo įvykio kaltininkas, nei nukentėjusysis neturi deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi tikslūs eismo įvykio dalyviai, jeigu buvo – liudininkai, o aplinkybės patvirtinamos parašais.

Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose daugumos vairuotojų turima eismo įvykio deklaracijos forma yra apibrėžiama tik kaip rekomendacinio pobūdžio.

Reikiama informacija

Savo darbe su eismo įvykių bylomis susiduriantis advokatas Arnas Paliukėnas teigia, kad su tokia situacija, kai eismo įvykio aplinkybės aprašomos paprastame popieriaus lape, o ne eismo įvykio deklaracijoje, jam teko susidurti ir profesinėje veikloje, ir asmeniniame gyvenime. "Prisimenu, kad situacija tuo metu manęs visiškai neišgąsdino. Susiradome švarų popieriaus lapą, beje, jis net neprivalo būti A4 formato, tiks ir išplėštas iš sąsiuvinio, svarbu, kad visi jame pateikti duomenys ir nubraižyta eismo įvykio schema būtų aiškiai suprantama", – tvirtina advokatas. Pasak pašnekovo, Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose daugumos vairuotojų turima eismo įvykio deklaracijos forma yra apibrėžiama tik kaip rekomendacinio pobūdžio. Visgi advokatas siūlo net ir neturintiems jos po ranka, pasižiūrėti, kokie punktai joje sužymėti. "Tai padės aprašyti situaciją patekus į eismo įvykį", – tvirtina teisininkas.

Specialistas pataria pirmiausia nurašyti į popieriaus lapą eismo įvykio dalyvių vairuotojų pažymėjimų duomenis, draudimo poliso numerius, pažymėti, ar abu eismo dalyviai sutaria, kas yra kaltininkas ir nubraižyti eismo įvykio schemą. "Dabar, matyt, kiekvienas mūsų turime išmanųjį telefoną – su juo derėtų iškart užfiksuoti abu avarijoje dalyvavusius automobilius. Taip apsidrausite nuo vėliau atsirandančių interpretacijų ar bandymo išvengti kaltės", – pataria advokatas. Pasak jo, neretai nutinka, kad ir draudimo kompanijos siekia užginčyti avarijos aplinkybes. "Tokių situacijų įvyksta, kai eismo įvykyje dalyvauja naujas ir brangus automobilis. Tada kaltininko draudimo kompanija gali siekti užginčyti eismo įvykio aplinkybes ir siekti įrodyti, kad kaltininkas iš tiesų nėra kaltas. Tad tiksliai užfiksuoti eismo įvykio situaciją reikėtų pirmiausiai, vos susitrenkė transporto priemonės", – teigia A.Paliukėnas.

Vos procentas

Draudimo bendrovės ERGO Lietuva Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pripažįsta, kad būna atvejų, kai avarijos schemą eismo dalyviai nubraižo tiesiog ant popieriaus lapo, tačiau tokie atvejai nedažni. Draudimo kompanijos "Lietuvos draudimas" atstovė Ingrida Žaltauskaitė taip pat tvirtina, kad juodu ant balto pateiktų eismo įvykių schemų per metus būna vos apie 1 proc. "Dažniausiai žmonės pildo deklaraciją, ją vežiojasi su savimi, nes taip patogiau – joje aiškiai nurodytos grafos, ką ir kaip pildyti", – pastebi I.Žaltauskaitė.

Abu draudimo kompanijų specialistai atkreipia dėmesį, kad, pildant eismo įvykio deklaraciją ar duomenis perteikiant ant balto popieriaus lapo, turi būti nurodyta automobilių padėtis, jų važiavimo kryptys, transporto priemonių identifikacija ir avarijos kaltininkas. Taip pat būtina pažymėti įvykio laiką, datą ir kuo tikslesnę avarijos vietą – miestą, gatvės, kelio numerį, užmiestyje – kelio ruožą ar kilometrą. Labai svarbu dokumente įrašyti tikslius eismo įvykio dalyvių kontaktus. Braižant schemą reikėtų pasistengti, kad ji būtų kuo informatyvesnė ir iš jos būtų lengva suprasti įvykio aplinkybes. "Jeigu dalyviai abejoja ar iki galo nežino, kaip užpildyti deklaraciją, jie turėtų skambinti į savo draudimo kompaniją, kurios konsultantai telefonu paaiškintų, kokius tikslius duomenis reikia nurodyti aprašant eismo įvykio aplinkybes", – pastebėjo I.Žaltauskaitė. Taip pat visi pašnekovai tvirtina, kad kilus abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių į avarijos vietą reikia kviesti policijos pareigūnus. "Šioje situacijoje verta prisiminti, kad, kai eismo įvykio aplinkybių aiškintis atvyksta policijos pareigūnai, avarijos kaltininkas sulaukia ir baudos, tad išsiaiškinti situaciją be pareigūnų kainuoja mažiau", – juokavo A.Paliukėnas. Tiesa, jis tvirtino girdėjęs ne vieną istoriją, kai kilus konfliktui dėl avarijos aplinkybių, atvykę pareigūnai situaciją išaiškina ir geranoriškai paragina avarijos kaltininką prisiimti atsakomybę, o administracinių nusižengimų protokolas nebūna pildomas.