Po savaitės žieminį automobilių „apavą“ vairuotojams teks keisti vasariniu

Nors automobilio „apavas“ atrodo vienas mažiausiai dėmesio reikalaujančių dalykų, padangomis prekiaujančių bendrovių specialistai tikina, kad viskas yra gerokai sudėtingiau. Tokios smulkmenos kaip padangų matmenys, maksimalios apkrovos ir greičio indeksai, rekomenduojamas slėgis ir keletas kitų parametrų yra tiesiogiai susiję su kelionės saugumu. Taip pat ir su pinigais, kuriuos teks mokėti už pačias padangas, ratlankius ir degalus.

Apie tai, ką derėtų žinoti keičiant susidėvėjusias padangas, kalbamės su bendrovės „Kelias“ lengvųjų automobilių padangų prekybos vadovu Broniumi Samuoliu.
– Ar yra universalios taisyklės, kurių reikėtų laikytis renkantis naujas padangas?
– Patarimų, kurie būtų vienodai tinkami visų automobilių markių ir modelių savininkams, tėra keletas. Kiekvienas profesionalus padangų pardavėjas pirmiausia turi žinoti ne tik kokios markės ir techninių charakteristikų mašina naujų padangų ieškantis žmogus važinėja, bet ir koks jo vairavimo stilius, kam jis teikia pirmenybę (padangos kainai, patvarumui, valdymo savybėms), kiek per metus kilometrų nuvažiuoja, kaip dažnai automobilis būna maksimaliai pakrautas ir pan.
Tą patį automobilį visuomet galima „apauti“ renkantis iš kelių alternatyvų ir jų kaina gali skirtis net dvigubai.
Dabar beveik visi nauji automobiliai nuo konvejerio nurieda su vasarinėmis padangomis, kurios žymimos T (iki 190 km/val.) arba V (iki 240 km/val.). Kol galioja gamintojo garantijos, privalu paisyti šių nurodymų, tačiau net ir vėliau rekomenduojama rinktis padangas, kurių greičio indeksas didesnis, net jei tokiu greičiu neketinama važinėti. Tiesiog tokių padangų konstrukcija geriau atlaiko apkrovas.
Žinoma, montuoti W (iki 270 km/val.) greičio indekso padangas trečios kartos „VW Golfui“ ar „Toyotai Yaris“ neracionalu, nes jų galimybės niekada nebus išnaudojamos, o kaina skirsis drastiškai. Tarkime, 205/55 R16 dydžio padanga, kurios greičio indeksas H (iki 210 km/val.) kainuoja maždaug 30–35 proc. mažiau už tokio pat dydžio padangą, kurios greičio indeksas yra W.
– Ar yra kilę konfliktų su draudimo bendrovėmis, atsisakiusiomis mokėti kompensaciją po avarijos, kai automobilis buvo su netinkamo greičio ar apkrovos indekso padangomis?
– Apie tai neteko girdėti. Kita vertus, eismo įvykių ekspertizės beveik visuomet apsiriboja lakoniškomis išvadomis, esą vairuotojas nesuvaldė automobilio, nes nepasirinko saugaus greičio. Kad tokią situaciją išprovokavo ant tos pačios ašies sumontuotos skirtingos ne vienodai nusidėvėjusios padangos, pastebima arba viešai paskelbiama labai retai.
– Ar reikia žymėtis, kur koks ratas buvo, ir juos kaitalioti?
– Jei automobilis techniškai tvarkingas, važiuoklės geometrija tinkamai sureguliuota, nėra skirtumo, ant kurios ašies nekryptinė padanga montuojama. Patartina atkreipti dėmesį tik į protektoriaus rašto nusidėvėjimą. Jei pastebima, jog dėl ratų išvirtimo kampo šiek tiek daugiau nusidėvėjusi vidinė padangų pusė, reikėtų permontuoti ratus taip, kad ji atsidurtų išorėje. Šiaip nesvarbu, į kurią pusę suksis padangos karkasas, nes didžiules apkrovas jis patiria tiek agresyviai pradedant važiuoti, kai ratams leidžiama slysti, tiek stabdant.
– Ar galima kokiomis nors cheminėmis medžiagomis prailginti padangų eksploatacijos laiką ir pagerinti jų ypatybes?
– Didžiuma automobilių kosmetikos preparatų, skirtų padangoms, susiję tik su jų išvaizda – automobilis blizgančiom padangom atrodo įspūdingiau, tačiau su eksploatacija tai neturi nieko bendra. Žiemines padangas saugant per vasarą, o vasarines – per žiemą kur kas svarbiau, kad ratai būtų teisingai sandėliuojami. Jei padangos numaunamos nuo ratlankių, jas reikėtų laikyti pastatytas vertikaliai. Jei paliekamos su ratlankiais – ratus geriausia laikyti suguldytus horizontaliai ar pakabintus. Be to, patartina maždaug vienu baru sumažinti slėgį.
– Kaip vertinate padangų perdarymą, kai siekiant vizualinio efekto automobilis „apaunamas“ didelio skersmens žemo profilio padangomis? Kaip tai keičia mašinos charakteristiką, patikimumą, degalų sąnaudas?
– Skeptiškai. Nuo automobilių gamintojų rekomendacijų galima nukrypti į vieną ar kitą pusę per vieną padangos dydžio poziciją. Tarkime, populiariausią padangą 195/65 R15 galima keisti į 205/55 R16. Vasarą automobilis bus geriau valdomas važiuojant sausu asfaltu, sutrumpės stabdymo kelias ir t. t. Tačiau norint montuoti dar platesnes padangas pirmiausia teks kur kas labiau atverti piniginę ne tik jas perkant, bet ir pilantis degalų – jų sąnaudos išaugs pastebimai. Kartu padidėja vandenslydos rizika.
– Kodėl automobilių gamintojai stengiasi kiekvieną naują modelį „apauti“ didesnio skersmens ir žemesnio profilio padangomis?
– Tai lemia didėjantys automobilių kėbulo matmenys, galingumas ir masė. Modernios mašinos gali sparčiau įsibėgėti, jų maksimalus greitis didesnis, o stabdymo kelias privalo būti trumpesnis. To pasiekti galima tik naudojant didesnio skersmens stabdžius, netelpančius į R13 ratlankius. Tačiau didinti ratų skersmens irgi negalima kiek širdis geidžia, nes tada tenka keisti ir kėbulo formą. Žemo profilio padangos šią problemą leidžia supaprastinti.
– Kokį slėgį padangose patartumėte palaikyti?
– Teoriškai reikėtų kuo tiksliau vykdyti rekomendacijas, teikiamas automobilių gamintojų.
Galima į automobilio priekinius ratus pripūsti maždaug 10–15 proc., o į galinės ašies ratus – net iki 30 proc. daugiau oro. Kodėl? Todėl, kad neteko matyti nė vieno vairuotojo, kuris prieš kelionę maksimaliai pakrauta mašina (t. y. su penkiais suaugusiais keleiviais ir pilna daiktų bagažine) padidintų slėgį nuo standartinių 2,3 barų iki tokiais atvejais būtinų maždaug 2,9 barų. Tokios procedūros neatlikus per ilgesnę kelionę padangą galima nepataisomai sugadinti net neviršijant maksimalaus leistino greičio. Esant didelei apkrovai nepakankamai pripūsta padanga labai smarkiai ir sparčiai kaista, vidinė jos konstrukcija pradeda irti. Ypač dažnai taip nutinka sunkvežimiams, kurių vairuotojai, nepastebėję sumažėjusio slėgio padangose, veža sunkius krovinius. Dėl šios priežasties sudegė ne vienas vilkikas.
Be to, ekspertai pataria koreguoti slėgį padangose, nelygu važiuoklės geometrija. Tiksliau – ratų išvirtimo kampas. Kuo jis didesnis, tuo kiečiau padangos turėtų būti pripūstos. Į 4 laipsnių kampu pasvirusių ratų padangas reikėtų pripūsti maždaug 14 proc. daugiau oro.
–Ar būtina kaskart pavasarį ir rudenį balansuoti vasarines ir žiemines padangas, sumontuotas ant joms skirtų ratlankių?
– Jei keliaujama nedaug, patartina bent pasitikrinti, ar per sezoną neatsirado vibracijos. Beje, žieminėms dygliuotoms padangoms reikia skirti daugiau dėmesio, nes praradus dalį dyglių balansas keičiasi. Tokius dalykus pastebėti plika akimi gana sunku, o kai problema tampa akivaizdi, dažnai padanga būna gerokai apgadinta.
– Kuo skiriasi pigiausios ir brangiausios padangos?
– Esminis skirtumas – medžiagos, iš kurių gaminamas padangos karkasas, ir protektoriaus gumos mišinio sudėtis. Dėl šių priežasčių paprastai skiriasi pigesnių ir brangesnių padangų stabdymo kelias. Prastesnių padangų jis gali būti tik metru ar pusantro ilgesnis, tačiau kaip tik tiek dažnai pritrūksta ir automobilį tenka remontuoti.