Apžiūrėjo probleminius kelius

„Noriu ministrui į akis pažiūrėti“, – neapsikentęs netvarkos judriame Klaipėdos rajono kelyje neseniai pareiškė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Lankydamasis pas susisiekimo ministrą Marių Skuodį Klaipėdos vadovas aptarė kelio tarp Jakų žiedinės sankryžos ir Rimkų viaduko tragišką būklę.

"Ministrui noriu perduoti susirūpinimą dėl kelio, kuriuo naudojasi daugybė klaipėdiečių. Aš nemanau, kad ministras nežino, kokia šio kelio būklė. Tai grįžimas net ne į XX, bet į XIX a. Duobės didelės, jų daug. Duobių lopymo būdas – labiau nei archajiškas ir visiškai neefektyvus", – piktinosi V.Grubliauskas.

Duobių lopymo būdas – labiau nei archajiškas ir visiškai neefektyvus. Tai yra grįžimas net ne į XX, bet į XIX a.

Judriame kelyje, kuriuo važiuoja ir nemažai į pajūrį atvykstančių poilsiautojų iš kitų miestų, netrūksta pavojingų duobių, dėl kurių nuolat plėšomos padangos, laužomi ratlankiai ir važiuoklė. Dalis nukentėjusiųjų kreipiasi į teismą arba draudikus reikalaudami atlyginti nuostolius. Nepaisant tragiškos kelio būklės, artimiausiu metu kapitališkai jį remontuoti nenumatyta, bus apsiribojama laikinu duobių palopymu.

Vakar ir užvakar jau pats susisiekimo ministras M.Skuodis lankėsi Tauragės, Jurbarko, Kauno rajono, kitose savivaldybėse ir apžiūrėjo šių rajonų probleminius kelių ruožus.

Darbų – marios

Pasak kelių priežiūros specialistų, ankstesniais metais sausio pabaigos ar vasario pradžios šalčiai duobes paslėpdavo iki pavasario. Šiemet jau prasidėjęs tirpsmas apnuogino pavojingus kelių dangos pažeidimus gerokai anksčiau.

Nuostoliai: pa­sta­ruo­ju me­tu drau­di­kai fik­suo­ja maž­daug 2,5 kar­to dau­giau pra­ne­ši­mų apie au­to­mo­bi­lių pa­tir­tą ža­lą dėl ke­lio dan­gos. E. Ov­ča­ren­kos / BNS nuo­tr.

Minėtas kelias tarp Jakų žiedinės sankryžos ir Rimkų viaduko priskirtas Kelių direkcijos ir valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ žiniai. Miestuose gatves prižiūri savivaldybės pasirinktos įmonės.

Pasak Klaipėdos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, problemų netrūksta ir čia. Jos žodžiais, rimtesni remonto darbai pradedami vykdyti esant palankioms oro sąlygoms, paprastai – kovo mėnesį. Tačiau avarinių įgriuvų remonto darbai vyksta nuolat.

„Vairuotojų pranešimų sulaukiame nemažai ir stengiamės kuo operatyviau reaguoti. Avarinės duobės tvarkomos ištisus metus. Šiuo metu tam naudojame šaltąjį asfaltą. Šiaurinėje miesto dalyje 2022 m. sausio mėnesį suremontuota 130 kv. m avarinių duobių. Pietinėje dalyje – 250 kv. m“, – skaičiavo I.Šakalienė.

Panaši situacija – ir Kaune. Už tvarką mieste atsakingos bendrovės „Kauno švara“ darbininkai vien šiais metais jau užlopė per 2 tūkst. įvairaus dydžio avarinių duobių. Dabar Kaune remontuojamos avarinės duobės, o pavasarį, pradėjus tiekti karštą asfaltą, prasidės didieji gatvių tvarkymo darbai – bus remontuojama ištisinė asfalto danga, tiesiama nauja. Paprasto remonto darbai vykdomi vadovaujantis strateginiais veiklos planais. Priežiūros darbai – atsižvelgiant į apžiūrų rezultatus, gyventojų prašymus.

Tuo tarpu sostinėje specialistai situaciją dėl duobių vadina tragiška, tokios nebuvo pastarąjį dešimtmetį. Dėl atsivėrusių duobių net mažiau judriose Vilniaus gatvėse vyksta eismo incidentai, formuojasi milžiniškos spūstys.

Išaugo kelis kartus

Anot draudimo bendrovės BTA atstovų, nutirpus sniegui, pirmus keletą mėnesių, kol kelininkai nepašalina didžiausių trūkumų, bendrovė fiksuoja maždaug 2,5 karto daugiau pranešimų apie automobilių patirtą žalą dėl kelio dangos nei likusią metų dalį. Šiemet skundų dėl apgadintų automobilių kreivė pradėjo kilti kur kas anksčiau nei pastaruosius keletą metų.

„Asfaltuotų kelių dangos pažeidimų atsiranda per šalčius: pro plyšius subėgęs vanduo užšąla, plečiasi ir pažeidžia kelio dangos vientisumą. Ledui ištirpus per pažeistas vietas važiuojantys automobiliai skilimus didina ir tose vietose atsiranda duobės. Į jas įvažiavus galima ne tik prakirsti padangas, bet ir apgadinti ratlankius ar net automobilio važiuoklę, o žala transporto priemonei gali būti skaičiuojama tūkstančiais eurų“, – aiškino BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Jis pridūrė, kad šie metai keliams buvo patys nepalankiausi, kokie tik galėjo būti, – būta daug teigiamos ir neigiamos temperatūros svyravimų, daug kritulių, po kurių reikėjo valyti kelius ir barstyti juos druska.

Padariniai: kai ku­rios mies­tų gat­vės, bai­gian­tis žie­mai, pa­nė­šė­ja į ka­ro lau­ko zo­ną. V. Ko­pūs­to / BNS nuo­tr.

„Nemalonios staigmenos gali ištikti ir tuos vairuotojus, kurie kasdien į darbą ir namus važiuoja tuo pačiu keliu ir mano puikiai žinantys, kur  kiekviena to kelio duobutė. Dangoje, kuri vieną dieną atrodė lygi, kitą dieną gali atsiverti pavojinga duobė, todėl būtų protinga pasirinkti mažesnį greitį ir stebėti, ar ant kelio nematyti balų. Jos gali slėpti nežinomo gylio duobes“, – perspėjo ekspertas.

Pataria kviesti policiją

Nesėkmingai įvažiavus į kelio duobę gali tekti smarkiai pakoreguoti dienos planus, tačiau tinkami vairuotojo veiksmai padės nepatirti didelių išlaidų. Bendrovės atstovas priminė, kad automobilio savininkas turi teisę reikalauti kelio nelygumų padarytos žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir kasko.

Abiem atvejais įvykiui užfiksuoti teks kviesti policijos pareigūnus. Tačiau, neturint kasko draudimo, žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės, o tai nėra paprasta ir greita procedūra.

Neturint kasko draudimo, žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės.

„Toli gražu ne visada automobiliai apgadinami vien dėl prastos kelių būklės. Siekiant žalos atlyginimo įvykis tikrai turi būti įvykęs dėl kelio defekto, o ne dėl vairuotojo kaltės. Dar neatšaukti Kelių eismo taisyklių punktai, nurodantys vairuotojams pasirinkti saugų greitį, stebėti kelią. Kartais pasitaiko atvejų, kai žmonės lekia kaip akis išdegę prastu keliu arba remontuojamu ruožu. Tad, teisybės dėlei, tikrai reikia nepamiršti ir pačiam saugotis“, – priminė A.Žiukelis.

Sąlygos skiriasi

Turint kasko draudimą, žalos vertinimo ir atlyginimo rūpesčius perima draudimo bendrovė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingos įmonės klientams siūlo nevienodas draudimo sąlygas: ne visais atvejais kasko draudimo išmoka draudėjui skiriama „tik“ prakirtus padangą.

BTA atstovo teigimu, jų bendrovė tokiu atveju lengvųjų automobilių vairuotojams atlygina žalą ne tik už vieną prakirstą padangą, bet ir už analogišką padangą kitam tos pačios ašies ratui, netaikant išskaitos. Jeigu pažeidžiamos dvi skirtingų ašių padangos, atlyginama visų keturių analogiškų padangų kaina.

Klysta: ne­re­tai gy­ven­to­jai krei­pia­si su pre­ten­zi­jo­mis į sa­vi­val­dy­bę, nors už duo­bes sa­vo kie­me yra at­sakin­gi pa­tys. V. Ko­pūs­to / BNS nuo­tr.

Kompensuojama ir didesnės apimties – ne vien padangoms – kelio nelygumų sukelta žala. Vėliau draudimo įmonė šios žalos atlyginimo gali reikalauti iš už kelią atsakingos institucijos.

„Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti po rimtesnio smūgio, įvažiavus į duobę kelyje, – saugiai sustoti, įjungti avarines šviesas, apžiūrėti automobilį ir kelio duobę. Jei yra pavojus, kad kitas vairuotojas taip pat gali apgadinti automobilį, būtina pastatyti avarinį ženklą ir kviesti policiją, kuri įvertins situaciją, esant reikalui, iškvies atsakingas kelius prižiūrinčias įmones“, – rekomendavo A.Žiukelis.

Sutvarkyti – trys dienos

Miestų ir rajonų gyventojai kviečiami pranešti apie pavojingas duobes tiek savivaldybių, tiek Kelių direkcijos atsakingiems skyriams. Tai galima padaryti savivaldybių interneto svetainėse nurodomu elektroniniu paštu ir telefono numeriais. Taip pat vairuotojai duobes iri kitas kelio kliūtis raginami pažymėti populiarioje navigavimo programėlėje „Waze“.

Kaune informacijos dėl gatvėse atsiradusių avarinių kliūčių laukiama e.paštu [email protected] (pageidautina pridėti ir duobės nuotrauką). Gyventojai apie atsivėrusią duobę gali pranešti įmonės „Gatvių apšvietimas“ avarinei tarnybai tel. 8 800 20 000.

Klaipėdoje pastebėjus duobę ar įgriuvą, apie tai pranešti galima savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje https://www.klaipeda.lt/lt/problema-mieste, taip pat e.p. [email protected].

Vilniuje pranešimų laukiama visą parą dirbančiame „Grindos“ Informacijos valdymo centre trumpuoju telefono numeriu 1355. Taip pat – mobiliojoje programėlėje „Tvarkau Vilnių“.

Tiesa, specialistai pastebi, kad neretai gyventojai piktinasi ir informuoja apie duobes, už kurių tvarkymą atsakingi patys. Prie tokių priskiriamos daugiabučių namų įvažos, kiemai.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per tris dienas, tačiau remiamasi ir racionalumo kriterijumi. Tad intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, paprastai sutvarkoma ne per tris dienas, o per 3–4 valandas.