Dėl žudynių Medininkuose kalėti iki gyvos galvos nuteisto buvusio omonininko Konstantino Michailovo byloje trečiadienį pirmą kartą liudijo buvęs Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius. Jis anksčiau buvo apklaustas tik tiriant bylą dėl šio įvykio, tačiau nė viename teismo posėdyje nebuvo liudijęs.

Liudytoju buvo apklaustas ir buvęs Krašto apsaugos departamento (KAD) darbuotojas Jevgenijus Rūkas, dirbęs operatyvinį darbą šioje sistemoje. Šis asmuo papasakojo, kad būdamas tarnyboje gavo duomenų, kad Šiaurės miestelyje Vilniuje, buvusiame Lietuvos komunistų partijos centro garaže, po Medininkų įvykių buvo surasti du automobiliai.

J.Rūkas pats matė šiuos automobilius - vienas jų buvo vadinamoji „Latvija“, kitas - juodos spalvos automobilis ,„Volga“. KAD darbuotojas įsidėmėjo valstybinius numerius - jie galėjo būti LYD 446, ar 444. Apie šių automobilių buvimą Šiaurės miestelyje per sargybos vadovą buvo pranešta tuometiniam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

Pasak liudytojo, vėliau iš Generalinės prokuratūros atvyko pareigūnų grupė, tarp jų galėjo būti ir prokuroras Kęstutis Betingis. Įtartini automobiliai buvo filmuojami. Pasak liudytojų, iš dalinio pusės nebuvo jokių trukdžių prokurorų veiksmams. Jis šių mašinų apžiūrą stebėjo stovėdamas už maždaug 40 metrų.

„Mašinos buvo išvarytos, apžiūrėtos, paskui aš pasišalinau“, - pasakojo liudytojas. Jis prieš tai sakė, kad buvo gauta operatyvinė informacija, kad nustatė vietą galimai įvykyje dalyvavusių automobilių. Liudytojas teigė, kad negalįs nurodyti šaltinio, iš kurio gavo šią informaciją apie įtartimas mašinas, nes tai - valstybės paslaptis.

Medininkų žudynių byloje kaltinimą palaikantys Generalinės prokuratūros prokurorai Rolandas Stankevičius ir Mindaugas Dūda BNS sakė, kad tai nauji duomenys Medininkų byloje, jų anksčiau nebuvo. J.Rūkas anksčiau šioje byloje apklaustas nebuvo.

Buvęs KAD generalinis direktorius ir buvęs krašto apsaugos ministras A.Butkevičius teismui taip pat pasakojo, kad buvo informacijos, jog po žudynių Šiaurės miestelyje buvo plaunami galimai kruvini automobiliai.

A.Butkevičius pasakojo, kad 1991 metais buvo atsakingas ir už pasienio kontrolės valdybas, tačiau Medininkų postas buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijai. Apie įvykį sužinojo ankstų rytą, inspektuodamas Lietuvos ir Lenkijos pasienį. Budėtojas jam pranešė, kad įvyko susišaudymas.

„Dėl Medininkų mes esame teikę Generalinei prokuratūrai duomenų. Mes žinojome, kad ataka buvo kompleksinė. Buvo išankstinių duomenų, kad Medininkai buvo stebimi. Mūsų tarnybos pastebėjo, kad stebima, kada keičiasi žmonės“, - sakė A.Butkevičius. Jis teigė, kad buvo pavykę užmegzti ryšius su aukštas pareigas einančiais kariškiais ir iš jų gauti informacijos.

„Bent iš trijų informatorių žinojome, kad slepiami automobiliai ir su jais kažkas daroma“, - pasakojo buvęs KAD vadovas.

Pasak liudytojo, tais laikais pasienio postai dažnai būdavo užpuldinėjami. OMON siekė, kad lietuviai atsakytų ginklu į atakas - tada būtų pretekstas telkti karinius dalinius Lietuvoje ir įvesti prezidentinį valdymą, prisidengiant rusakalbių teisių gynimu.

„Aš manau, kad buvo pasityčiota iš mūsų galimybės gintis, buvo siekiama išprovokuoti“, - žurnalistams apie Medininkų žudynes sakė A.Butkevičius. Jo manymu, priešiškos jėgos stengėsi sukelti konfliktą su baltarusiais. Be to, Maskvoje jau buvo ruošiamasi pučui - viskas jau buvo paruošta, pučo rengėjai tik laukė kibirkšties. Ją galėjo įskelti ir Lietuva.
„Mūsų valstybė net buvo vadinama “Jelcino ledlaužiu", - kalbėjo A.Butkevičius.

KAD atliko savarankišką operatyvinį tyrimą dėl žudynių. A.Butkevičiaus vadovaujama institucija dirbo kartu su Vidaus reikalų ministerija, Generaline prokuratūra, keitėsi operatyvine informacija, savarankiškai rinko duomenis. Tačiau tuometinis krašto apsaugos pareigūnų vadas negailėjo karčių žodžių Generalinei prokuratūrai.

„15 metų Generalinė prokuratūra nieko nedarė šioje byloje. Dabar surado iešmininką. Aš nežinau, ar jis kaltas“, - pasisukęs į suimtą sėdintį K.Michailovą žurnalistams sakėA.Butkevičius. Jo manymu, kaltininkų sąrašą reiktų pradėti nuo buvusio sovietų prezidento Michailo Gorbačiovo, aukštų KGB karininkų - tų, kas davė įsakymą.

,„Vykdytojas - paskutinėje eilėje“, - mano A.Butkevičius.

Abu liudytojai į teismą buvo pakviesti K.Michailovo gynybos iniciatyva.

Apeliacinis teismas turėtų dar apklausti Nepriklausomybės atkūrimo metais aktyviai veikusius politikus Egidijų Bičkauską ir Nikolajų Medvedevą, tuometiniai kriminalinės policijos pareigūnus Vidą Pukinį ir Gediminą Adiklį, buvusios organizacijos „Jedinstvo-Vienybė-Jednošč“ draugovės aktyvistas Aleksandrą Smotkiną.

Visus 13 liudytojų numatoma apklausti iki gruodžio vidurio.

Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas policijos ir muitinės pareigūnai.

Dėl šio nusikaltimo kol kas nuteistas tik vienas asmuo - pernai pavasarį Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį K. Michailovą (Nikuliną) įkalino iki gyvos galvos.

Šį nuosprendį skundę Lietuvos prokurorai siekia, kad K. Michailovas būtų nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui. Nuosprendį skundė ir nuteistasis, kuris kategoriškai neigia savo kaltę.

Lietuvos prokurorai dėl nusikaltimo taip pat kaltina dar tris omonininkus - Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlinyką ir Aleksandrą Ryžovą. Jiems išduoti Europos arešto orderiai. Maskva įtariamuosius išduoti atsisako.