Latvijos menininkės D.Melnikovos personalinė paroda – tai scenografija kavinei, kurioje autorės įvairių laikotarpių piešiniai, koliažai, skulptūros ir objektai veikia kaip kavinės inventorius ar dekoracijos.

Paroda kviečia lankytojus leistis į žvilgsnio kelionę per skirtingų istorinių meno stilių motyvus bei jų pastišus, kuriuos galima rasti baldų ir namų apyvokos reikmenų parduotuvėse bei korporacinių ir privačių erdvių interjeruose.

Techninio atlikimo meistriškumą ir gryną dekoratyvumą jungiant su mūsų "postvisko" epochos eklektika, D.Melnikovos darbuose keliami klausimai apie atitrūkimą nuo tikrovės šiuolaikiniame mene, menininkų socialinį įvaizdį, darbą, laisvalaikį ir įkvėpimo šaltinius.

Rygoje gyvenančios ir kuriančios menininkės "Pasimatymas" – tai nauja kavinė mieste; tai paroda apie gebėjimą kurti meną veikiant ką nors kita.

"atvira erdvė, klostuota" – tai naujausią Londone gyvenančios menininkės G.M.Kinčinaitytės kūrybą pristatanti personalinė paroda, kurios pagrindinė dalis – videoesė "Telkinys" ("The Pool", 2020).

Šis darbas sukurtas bendradarbiaujant su rašytoja Elaine Tam bei eksperimentinės muzikos kompozitoriais Simonu Allenu, Janu Hendrickse ir Sandro Mussida. Naujasis kūrinys – tarsi ilgalaikio svetingumo, priklausymo ir susvetimėjimo temų tyrinėjimų kulminacija: autorė vaizdų kalba išreiškia gamtinių reiškinių – vandens telkinių, dykviečių, olų – prikaustančią įkrovą.

Rygoje gyvenančios ir kuriančios menininkės "Pasimatymas" – tai nauja kavinė mieste; tai paroda apie gebėjimą kurti meną veikiant ką nors kita.

G.M.Kinčinaitytės ankstyvojoje fotografinėje kūryboje nuolat šmėžuojantis apleistas kūnas gali būti suvoktas kaip vieta, kurioje susilieja pažįstama ir svetima. Serijoje "Pabudimas" ("The Wake", 2013) ji prikelia nuogą moters figūrą pasukdama vaizdą 90-ies laipsnių kampu, taip transformuodama peizažišką kūną. Šio pasyvus horizontalumas virsta nerangiu pasistojimu, nejaukos jausmą keliančiu nenatūraliu pakibimu, atskleisdamas, jog erotinė apnuoginta figūra visuomet jau yra negyva. Parodoje "atvira erdvė, klostuota" peizažas tampa būtent šiuo kūnu.

Nuo ekspozicijos iki montažo, regimai pasyvius objektus reprezentuoti arba animuoti siekiančių vaizdų kūrimą lydi smurto dvelksmas. Pasipriešindama tam, G.M.Kinčinaitytė renkasi alternatyvų sąveikos su žemiška subrealybe būdą. Šis atvirumas, teikiantis pirmenybę nuojautai ir pažeidžiamumui, o ne žinojimui ir išankstiniam suvokimui, pats tampa psichinių ir fizinių ribų peržengimo vieta. Vizualiai šį apsikeitimą – klostymą – įkūnija krantas, svarbiausias "Telkinio" elementas tiek tiesiogine, tiek metaforine prasme.

Ribą, įsiveržimą ir slenkstį simbolizuojantis krantas yra susitikimo su Kitybe ar jos užkalbėjimo vieta par excellence. Fiksuoti trokštanti kamera susiduria su faktu, kad kraštovaizdžiai yra veiksnūs, generatyviniai kūnai, nepasiduodantys nekintamiems paaiškinimams ir reikalaujantys takių fikcinių pasakojimų.

"atvira erdvė, klostuota" apmąsto įvairių formų būtybių ir kūnų susiklostymą per geopoetinius eksperimentus.

Kas: G.M.Kinčinaitytės paroda "atvira erdvė, klostuota", D.Melnikovos paroda "Pasimatymas".

Kur: galerijoje "Vartai".

Kada: veikia iki kovo 13 d.