- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno", – sako režisierius Gytis Padegimas. Naujausią jo kūrinį – Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytą Eduardo Balsio operą "Kelionė į Tilžę", gruodį išvys ir vilniečiai.
Istorinis kontekstas
Anot Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos žinovės Silvos Pocytės, "Kelionė į Tilžę" – tai istorija, liudijanti pramonės industrijos skverbimąsi į pamarį. Ansas ir Indrė vyksta į Tilžę, kad pirmą kartą išvystų traukinį, kurio Klaipėdoje dar nėra matę. Tikėtina, jog veiksmas vyksta iki 1875 m., nes būtent tada pajūrį pasiekė traukinys.
Hermanno Zudermanno aprašytoje istorijoje minima, kad Indrė į svarbią kelionę vyksta savo austais rūbais. Ši istorija pristato lietuvininkų ir vokiečių gyvenimo sąveikas. Pamario gyventojų kalboje atsiranda germanizmų. Lietuvininkui nutautėjus, t. y. prakalbus vokiškai, lengviau tapti ponu. Kalba pakeičia jo statusą, tad ir Ansas bandė vartoti kitos kalbos žodžius.
"Tai, kad E.Balsys 1980 m. sukūrė šią operą, rodo, jog kompozitorius buvo drąsus žmogus. Prisiminkime, kokio būta laikmečio, o šioje operoje vokiečiai vaizduojami kaip svetimtaučiai, lietuviai pateikiami kaip žemesnio socialinio sluoksnio atstovai. Pakankamai drąsus užmojis", – pabrėžė S.Pocytė.
Sukūrimo aplinkybės
Pasak muzikologės Daivos Kšanienės, "Kelionė į Tilžę" vainikuoja visą kompozitoriaus E.Balsio kūrybinį kelią, nes šiai operai jis atsakingai ruošėsi kone dešimtmetį.
Ilgai ieškota operos siužeto. Kaip yra sakęs E.Balsys, jį "pagaudavusios" ir įtikindavusios tik didelės aistros. Kai į jo akiratį pateko H.Zudermanno "Kelionė į Tilžę", jos istorija sužavėjo netikėtais charakteriais, dramaturgija ir, aišku, aistromis. E.Balsiui patiko ir tai, kad istorijoje vaizduojamas jo mylimas pajūrio ir Pamario kraštas.
"Operos siužetas – komplikuotas, jame vos trys pagrindiniai veikėjai ir keletas antraeilių. Dominuoja vidiniai pergyvenimai, kuriuos sudėtinga atskleisti scenoje, mažoka masinių scenų. Tuo opera "Kelionė į Tilžę" panaši į Richardo Wagnerio kūrinius. Tokiu atveju ypač svarbus tampa solistų dainuojamas operos tekstas, jų dikcija", – minėjo profesorė D.Kšanienė.
Opera išjausta, subrandinta, apmąstanti visą E. Balsio gyvenimą. Herojai gvildena meilės, gyvenimo prasmės, nematomos būties kelionės temas.
Pasak muzikologės, kiekvienas operos personažas apdovanotas savitu motyvu, sudarytu iš dvylikos muzikos garsų. Ypatingas galias įgauna ir orkestras. "Kelionę į Tilžę" galima būtų pavadinti netgi simfoniniu teatru, tad opera klausytojams turėtų palikti didelį įspūdį.
Lemties ženklai
Su operos "Kelionė į Tilžę" muzikine medžiaga dirba net trys dirigentai: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, taip pat Giedrius Vaznys ir Egidijus Miknius.
"Visoje operoje svarbi jūra. Ji – mėgstamiausias E.Balsio kūrinių herojus: partitūroje regime daug marinistinių paveikslų. Kompozitorius į kūrinį įvedė ir liaudies muzikos intonacijų. Trečiame operos paveiksle girdime baladę "Žuvėdra, žuvėdra...", atspindinčią pagrindinės herojės Indrės dvasinę būseną", – akcentavo D.Kšanienė.
Režisierius G.Padegimas teigė suprantąs, kad E.Balsys nebuvo laisvas savo kūrybiniuose sprendimuose: tekdavo balansuoti tarp to, ką galima, ir to, ir ką norima pasakyti. "Kelionė į Tilžę" – tarsi E.Balsio Requiem, nes kompozitorius mirė vos po poros metų. Opera išjausta, subrandinta, apmąstanti visą E.Balsio gyvenimą. Herojai gvildena meilės, gyvenimo prasmės, nematomos būties kelionės temas.
Beje, pirmasis operos "Kelionė į Tilžę" pastatymas 1980 m. nuvylė garbųjį kompozitorių, nes buvo pernelyg konservatyvus, o ir ano meto solistai nebuvo pasirengę atlikti tokio pažangaus kūrinio.
"Girdžiu tik E.Balsio operos "Kelionė į Tilžę" muziką. Abu su scenografe Birute Ukrinaite esame ją įsimylėję. Beje, operos herojus Ansas paskendo maždaug ten pat, kur šią vasarą, apvirtus kurėnui, marios pasiglemžė ir garsų šiandienos kapitoną", – pabrėžė režisierius.
"Kelionė į Tilžę", anot G.Padegimo, pilna pirmapradžio sakralumo, kurį jau baigiame prarasti. Lietuviui būtina susimąstyti, nepasiduoti godumui ir nesunaikinti savo unikalios gamtos.
"Jūra apiplauna, apšvarina net sielą. Šioje operoje įvyksta žmogaus akistata su savimi. Tai tarsi muzikinė išpažintis, sąskaitų su savimi suvedimas", – sakė režisierius. G.Padegimas neslėpė: statydamas šią operą labai jaudinosi. "Reikia įtvirtinti "Kelionę į Tilžę" tarp iškiliausių nacionalinių operų, tokių kaip "Gražina" ar "Pilėnai". Tai užduotis ir klausytojui: ateiti, klausyti, suprasti. Tik nuo žiūrovų priklausys, ar opera nedings iš repertuaro. Žiūrovai "balsuoja kojomis". Kiekviena tauta turi tokį teatrą, kokio nusipelno", – sakė operos, gruodžio 3-iąją viešėsiančios Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kūrėjas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą2
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...