Festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ – aukščiausios prabos meistrai

Šiuolaikinis britų džiazas

Lapkričio 13 d. festivalį atidaryti patikėta vienam iš ryškiausių savo kartos britų džiazo scenos atstovų – Django Bates‘ui. Talentingasis multiinstrumentalistas ir savito braižo kompozitorius atvyksta į Vilnių kartu su savo kolegomis kontrabosininku Petteriu Eldhu ir būgnininku Peteriu Bruunu arba tiesiog trio "Belovèd".

D.Bates'o karjera prasidėjo XX a. devintajame dešimtmetyje, kai vyko vadinamasis britų džiazo renesansas. Metęs kompozicijos studijas Karališkajame muzikos koledže talentingasis jaunuolis pasuko tiesiai į džiazą. Sėkmingai įsiliejo į Jungtinės Karalystės talentus suvienijusį džiazo bigbendą "Loose Tubes". Vėliau talentingasis Django subūrė savo bigbendą "Delightful Precipice", kuriame atsiskleidė kaip puikus kompozitorius ir grupės lyderis.

1987 m. avangardinės muzikos žurnalas "The Wire" išrinko D.Bates'ą geriausiu Jungtinės Karalystės kompozitoriumi, o praėjus dešimtmečiui šio kūrėjo indėlis į džiazo kultūrą buvo įvertintas "Jazzpar" prizu, daugelio vadinamu džiazo Nobeliu ar Oskaru. Įsitvirtinęs Didžiosios Britanijos bei Europos džiazo elite, D.Bates'as išlaiko aukštus standartus ir nepaliauja stebinti savo gerbėjų bei muzikos kritikų.

D.Bates'o kūrybai būdingas įmantrios britiškojo laisvojo džiazo struktūros, skandinaviškojo džiazo mokyklos lyrizmas, taip pat bibopo eros Niujorko, kuriame karaliavo Charlie Parkeris, Sonny Rollinsas, Budas Powellas bei Thelonious Monkas, energetika. Šie skirtingi elementai susipina į organišką ir išskirtinį D.Bates'o muzikinį pasakojimą, kuris, pasitelkiant "All About Jazz" apžvalgininko Mike'o Jurkoviciaus žodžius, gali patikti net tiems, kurie mano, jog nekenčia fortepijoninės muzikos.

Lapkričio 14 d. Šiuolaikinio meno centre nusileis kosminis britų desantas – "The Comet is Coming". Džiazo puristai pasiryžę skelbti šiai jaunosios kartos trijulei anatemą ir atskirti juos nuo džiazo, o kita barikadų pusė – liaupsina ir vadina juos vienu įdomiausių britų scenos fenomenu.

Išskirtinai britiškais akcentais paženklintas lapkričio 15-osios vakaras. Abiejuose vakaro koncertuose pasirodys britų kolektyvai. Scenoje klausytojai išvys Mančesterio scenos atstovus "GoGo Penguin" ir Londono žymūnus "Portico Quartet".

"GoGo Penguin" – tai pianistas Chrisas Illingworthas, kontrabosininkas Nickas Blacka ir būgnininkas Robas Turneris. Prieš šešerius metus užgimęs kolektyvas, vos išleidęs debiutinį albumą "Fanfares", susilaukė teigiamų reakcijų ir nuskynė geriausio džiazo albumo prizą Gilleso Petersono apdovanojimuose. Grupės leidiniai ne tik įdomūs muzikine prasme, bet ir savo konceptualumu. Spalio pradžioje išleistas kolektyvo EP "Ocean in a Drop: Music for Film" primins klausytojams apie sinefilų liaupsinamą JAV režisieriaus Godfrey Reggio filosofinę / eksperimentinę kino juostą "Koyaanisqatsi". "GoGo Penguin" nariai ryžosi sukurti savąją šiam poetinio kino šedevrui skirtą garso takelio versiją.

"Portico Quartet" – ambientinio džiazo šaukliai iš Londono. Penkioliktus gyvavimo metus skaičiuosiantis kolektyvas užgimė Londono universitete, kuriame susikirto Jacko Willie, Milo Fitzpatricko, Duncano Bellamy ir Nicko Mulvey keliai. O kolektyvo pavadinimo istorija netgi kiek komiška. Vieną pirmųjų savo koncertų surengę lietingą dieną, ketveriukė buvo priversta slėptis po portiku, kuris ir padiktavo kolektyvo pavadinimą.

Unikalaus grupės skambesio paslaptis glūdi hange – Šveicarijoje Felixo Rohnerio ir Sabinos Schärer rankomis sukurtame perkusiniame instrumente. Švelnaus tembro, bet charakteringo skambesio instrumentas vieno iš kvarteto įkūrėjų Nick‘o Mulvey dėka tapo tarsi vizitine "Portico Quartet" kortele.

2011 m. iš kolektyvo pasitraukė N.Mulvey. Jo įpėdiniu tapus Kierui Vine‘ui, kvarteto skambesys pamažu ėmė tolti nuo akustikos ir dreifuoti elektronikos link, tačiau bendra "Portico Quartet" garso estetika, su hangu priešaky, išlieka atpažįstama ir su niekuo nesupainiojama.

"Portico Quartet" kuriamas instrumentinis garsinis pasakojimas pasižymi minimalistinėmis klavišų natų pynėmis, "reverb" ar "delay" efektais papuoštomis saksofono partijomis, matematiškai tikslia ritmine sekcija ir, žinoma, svajingu hango tembru. Visa tai sukuria itin pagavią atmosferą, kurioje džiazo inkliuzai svajingai skrieja ambiento žanrui būdingomis garsinėmis kilpomis.

Nutrūktgalviai iš Belgijos

Nenuoramų šutvė, džiazo anarchistai, džiazuojantys pankai – būtent tokiais skambiais epitetais vadinamas lapkričio 16 d. "Vilnius Mama Jazz" scenoje pasirodysiantis kolektyvas iš Belgijos – "Flat Earth Society".

Ar kolektyvo muzikantai mano žemę esant apvalią ir yra prisiekę Samuelio Shentono įkurtosios plokščiažemininkų organizacijos nariai? Vargu bau. Greičiau priešingai. Gamtamokslinės pasaulio sampratos kvestionavimas, atsispindintis kolektyvo pavadinime, tiesiog tėra jų muzikinio kelio alegorija. Kelio, kuriuo siekiama sudrebinti muzikos istorijos pamatus ir ironiškai pareikšti, kad tai, ką girdėjote iki pasirodant scenoje bigbendui iš Belgijos, tebuvo visiški niekai.

1999 m. bigbendą subūrė architektas, klarnetistas, saksofonininkas, klavišininkas, kompozitorius, prodiuseris bei tiesiog menininkas Peteris Vermeerschasas. Karjerą pradėjęs kreivos muzikos kolektyvuose "Maximalist!" ir "X-Legged Sally", Peteris nusprendė, kad ne viskas taip kreiva kaip norėtųsi, tad vertėtų pasinerti į kažką dar labiau provokuojančio ir masyvaus. Taip gimė rafinuoto muzikinio chuliganizmo atstovai – "Flat Earth Society"!

Net keturiolikos muzikantų ansamblis, kuriame ypatingas vaidmuo tenka pučiamųjų sekcijai, sudarytoje iš įvairių tonacijų saksofonų bei klarnetų, trombono, tūbos, trimitų bei fleitų, – jau dvi dešimtis metų uoliai tęsia savo misiją – trinti grynųjų žanrų ribas ir provokuoti klausytojus nestandartiniais muzikiniais sprendimais.

Kolektyvo muzika plaukioja tarp griežtai struktūruotų ir natomis popieriuje užrašytų kompozicijų iki visiškai nesuvaržytos improvizacijos. Bigbendo teigimu, 95 proc. "Flat Earth Society" muzikos – jų pačių autorinės kompozicijos, o kitų kompozitorių darbai dažniausiai naudojami tik kaip inspiracijos šaltiniai, arba jų kūriniai yra peraranžuojami taip, kad atitiktų bigbendo skambesio kanonus. Būtent dėl šios priežasties klasika tapę kūriniai, kuriuos imasi atlikti plokščiažemininkų susivienijimas iš Belgijos, pakeičia savo skambesį taip, kad net įgudusi ausis ne visuomet pajėgia juos atpažinti.

P.Vermeerschasui ir "Flat Earth Society" kūrybai nesvetimas konceptualumas. 2011 m. kolektyvas įgyvendino idėją – "R.I.P". Kaip jau galima spėti, tai glaudžiai siejosi su mirtimi. Ne, muzikantai neatlikinėjo Anapilin iškeliavusių kompozitorių darbų. Jie patys "mirdavo" čia pat scenoje. Kiekvienam kolektyvo nariui asmeniškai P. Vermeerschasas parašė laidotuvių kūrinį, kurį atlikdavo likę gyvi kolegos "mirusiam" bendražygiui. Paskutinis likęs gyvas bigbendo narys atlieka "requiem" pat sau ir taip pat "numiršta". Žiūrovai spokso į tuščią sceną. Bet po pauzės, sekdami katalikiškojo pasaulio tradicijomis, "Flat Earth Society" nariai prisikelia finaliniam kūriniui.

Nors kolektyvas iš Belgijos griauna muzikinius kanonus ir pasižymi unikalia garsine prieiga, tačiau reguliariai atiduoda duoklę muzikos istorijai. "Flat Earth Society" yra permąstę Luiso Armstrongo paveldą ir įamžino tai albume. Daug pagyrų susilaukė bigbendo projektas "Modernski" (šis žodis tai Arnoldo Schoenbergo sugalvota pravardė Igoriui Stravinskiui), kuriame muzikantai atidavė pagarbą skirtingų epochų ir žanrų kompozitoriams: I.Stravinskiui, Scottui Joplinui, Mauricio Kageliui, Tomui Disseveltui, Robertui Burnsui ir Ennio Morricone. O prieš kelerius metus nepailstantys Belgijos nenuoramos įrašė albumą pavadinimu "Terms Of Embarrassment", kuriame pateikė legendinio Franko Zappos kūrinių interpretacijas.

Lietuviški akcentai

Didžiojoje festivalio scenoje kiekvienais metais pasirodo Lietuvos džiazo muzikantai bei kolektyvai. Šįmet tai bus dvi džiazo ir apskritai Lietuvos kultūrinio gyvenimo legendos – būgnininkas bei perkusininkas Vladimiras Tarasovas ir saksofonininkas Vladimiras Čekasinas.

Abu Vladimirai buvo ilgamečiai kultinio Ganelino trio nariai. Trio, kuris tapo lietuviškojo džiazo pamatu ir reikšmingai pakeitė ne tik mūsų šalies, bet ir Rytų Europos džiazo estetinę raidą. 2017 m. Ganelino trio buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija už Lietuvos džiazo mokyklos kūrimą.

1987 m. į Izraelį išvykus Viačeslavui Ganelinui, trio nutraukė savo veiklą, ir nuo to laiko sugrojo tik kelis ekskliuzyvinius koncertus, tačiau kolektyvo nariai ligi šiol aktyviai pluša muzikos baruose ir nepaliauja stebinti naujomis idėjomis.

Tiek V.Tarasovas, tiek V.Čekasinas, dar gyvuojant legendiniam trio, ilgainiui plėtė savo kūrybinius horizontus ir triūsė prie solinių darbų, taip pat su kitais muzikantais inicijuodavo šalutinius projektus, pelniusius ne vieną apdovanojimą.

Abiejų Vladimirų kūryba pasižymi intelektualumu, konceptualumu bei skirtingų meninių raiškos formų simbioze. Teatras, kinas, tapyba, literatūra. Visi šie menai vienokia ar kitokia forma ataidi V.Tarasovo ir V.Čekasino kūryboje. Platus akiratis ir žinių bagažas šiems menininkams leidžia savo darbuose išgauti ne tik įspūdingas formas, bet ir gilų bei subtilų turinį.

"Vilnius Mama Jazz" Lietuvos džiazo aistruoliams suteikia galimybę po ilgesnės pertraukos vėl leistis į nenuspėjamą kelionę po garsų slėnius, į kuriuos juos lydės V.Čekasinas ir V.Tarasovas.

Lapkričio 16-ąją duetu pasirodysiantys Vladimirai klausytojams pristatys vieną iš ciklo "Invazija į klasiką" dalių – laisvą fantaziją pagal I.Stravinskio muziką baletui "Ugnies Paukštė.

"The Bad Plus" sugrįžimas

Lapkričio 17 d. festivalyje "Vilnius Mama Jazz" melomanai galės savo ausimis įsitikinti, kaip pasikeitė trio "The Bad Plus". 2007 m. festivalyje viešėjusi trijulė iš JAV sugrįžta, tik kiek pakitusia sudėtimi – ilgametį kolektyvo pianistą Ethaną Iversoną pakeitė Orrinas Evansas.

Amžių sandūroje debiutavęs trio sukūrė originalią, pribloškiančią postmodernistinę fortepijoninio trio koncepciją. Ir būtent E.Iversonas buvo vienas kertinių šio proceso dalyvių. Tačiau šąlantys tarpusavio santykiai, vidinės trintys kolektyvo viduje bei asmeninės ambicijos padiktavo vienintelį galimą sprendimo būdą – grupę paliko E.Iversonas.

O.Evansas nėra žmogus iš niekur. Tai gerai žinomas džiazo muzikantas, galįs pasigirti solidžiu gyvenimo aprašymu. Jis dažnai groja su Christianu McBride'u, Ambrose Akinmusire, Nicholasu Paytonu, yra dirbęs su Bobby Watsonu, Ralphu Petersonu, Duane'u Eubanksu ir kitais iškiliais kūrėjais.

Nepraėjus nė trims savaitėms po sudėties pasikeitimo, "The Bad Plus" publikavo naują albumą "Never Stop II" (užuomina į 2010 m. "Never Stop"), o šių metų spalio 25-ąją išleistas jau antrasis įrašas nuo tada, kai juodos ir baltos spalvų klavišai buvo patikėti O.Evansui, "Activate Infinity".

Saksofono genijus

"Jei jis grotų už užtrauktos užuolaidos, niekas negalėtų atsakyti, kokį instrumentą girdime grojant", – apie Odedą Tzurą yra sakęs klasikinės hindi muzikos tradicijos puoselėtojas bei fleitininkas Hariprasadas Chaurasia. Tokie komplimentai nėra perdėti. Odedas grodamas saksofonu išties sugeba apmauti klausytoją ir priversti jį galvoti, kad jo rankose yra klarnetas ar fleita.

Odedo Tzuro kvartetas – grupė iš Niujorko, tačiau rašant apie ją būtina paminėti Izraelį. Būtent iš Šventosios Žemės yra kilęs šis gabus muzikantas. Pirmuosius žingsnius muzikoje žengęs Tel Avive, vėliau išvyko studijuoti į Olandiją, o galiausiai atsidūrė džiazo tėvynėje – JAV, kur jau bemaž aštuonerius metus aktyviai reiškiasi Niujorko džiazo scenoje.

O.Tzurą dominą ne tik džiazas. Jam didžiulę įtaką padarė Artimųjų Rytų bei Indijos muzikinis paveldas, kuris subtiliose dermėse išnyra jo paties kūryboje. Odedas net tapo pirmuoju saksofonininku, kurį mokyti apsiėmė legendinis Indijos fleitininkas H.Chaurasia.

Įkvėptas indų muzikos, Odedas ėmėsi ambicingo uždavinio – kurti naują grojimo saksofonu techniką, kurią tobulino dešimtmetį. Šiandien jo pasiūlytą grojimo būdą studijuoja saksofonininkai nuo Australijos iki JAV, paskaitas apie jį Odedas buvo pakviestas skaityti į garsias pasaulio aukštąsias mokyklas, nuo Trejybės koledžo Londone iki Amsterdamo ir Kopenhagos konservatorijų.

Indijos ir Artimųjų Rytų muzikines tradicijas bei džiazą sujungęs O.Tzuro kvartetas, kurį Japonijos muzikos leidinys "CD Journal" pakrikštijo XXI a. John‘o Coltrane‘o kvartetu, lapkričio 14 d. pasirodys pagrindinėje "Vilnius Mama Jazz" scenoje Šiuolaikinio meno centre.