„Ypatinga proga – ypatinga ir meno vertybių kolekcija. Įvairiems gyvenimo atvejams, skoniams, namams, poreikiams ir užgaidoms. Šįkart ją sudaro 200 lotų, suskirstytų į dešimt temų – dvi išskirtinės fokuso rubrikos, Lietuvos ir išeivijos dailė, grafika, fotografija, keramika ir skulptūra, knygos, kolekcinės lituanistinės vertybės bei kitų šalių dailė. Visi darbai įdomūs ir išskirtiniai, todėl neabejoju, kad kiekvienas atras kažką patrauklaus ir artimo, pajus meno šventę, susikurs ar sukurs artimiesiems puikią nuotaiką, kuri lydės iki pat didžiųjų metų švenčių – Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų“, – sako Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Pirmosios dvi šio aukciono rubrikos „In focus“ fokusuojasi į tai, kas meno rinkoje yra madinga: tai – dėmesys jauniesiems kūrėjams ir nauja sena klasika. Pavasarį nedrąsiai pristatęs į meno pasaulį žengiančius Y kartos kūrėjus, šįkart Vilniaus aukcionas grįžta su itin stipria šiuolaikinių kūrėjų kolekcija. Tai – daugiau nei trys dešimtys tapybos darbų, kuriuos sukūrė meno pasaulyje jau minimi autoriai: Indrė Ercmonaitė, Dovydas Alčauskis, Kristina Mažeikaitė, Tadas Truchill (Tadas Tručilauskas), Auksė Miliukaitė, Gabrielė Aleksė, Sonata Riepšaitė, Artūras Mitinas, Gytis Arošius, Monika Radžiūnaitė, Donata Minderytė, Dominykas Sidorovas, Kazimieras Brazdžiūnas, Eglė Norkutė, Raminta Blaževičiūtė, Vita Opolskytė, Eglė Karpavičiūtė ir Viktoras Paukštelis.
Vilniaus aukciono nuotr.
Kitoje rubrikoje „In focus“ dėmesys sutelktas į dailininko Kazio Šimonio (1887–1978) kūrybą, o iš visų kūrinių čia labiausiai išsiskiria ankstyvajame kūrybos etape nupieštas „Amžinas žydas“ (XX a. 3 deš.), turintis itin didelę istorinę-meninę vertę bei pripažintas Lietuvos dailės nacionaliniu palikimu. Kiti rubrikos kūriniai – nors ir panašios stilistikos – atspindi K. Šimonio talento raidą nuo ankstyvojo iki vėlyvojo kūrybos periodo.
Sensacijų medžiotojų stambus laimikis laukia rubrikoje „Lietuvos dailė“: tai – dailininko Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) karo metais tapyta drobė „Nevėžis“ (1941), žyminti ir jo darbo Kauno taikomosios dailės institute pradžią. Beje, 1941-aisiais A. Žmuidzinavičius bene daugiausia tapė protretų (Salomėjos Nėries, Sofijos Čiurlionienės, Vinco Mickevičiaus-Kapsuko ir kt.), tad tuo metu nutapyta peizažinė kompozicija – nors ir jam itin būdingas žanras – yra pakankamai išskirtinė.
Šioje rubrikoje džiugins ir platus kitų lietuvių autorių žvaigždynas: Jonas Šileika (1883–1960), Vladas Karatajus (1925–2014), Jonas Daniliauskas, Audronė Petrašiūnaitė, Leonardas Tuleikis (1939–2014), Dalia Kasčiūnaitė, Arvydas Baltrūnas, Vytautas Dubauskas, Augustinas Savickas (1919–2012), Vygantas Paukštė, Algis Griškevičius, Tomas Markevičius ir kt.
„Skambių vardų netrūksta ir rubrikoje „Išeivijos dailė“, kuri vedžios autorių takais ne tik po Europos miestus, bet ir po atskirus žemynus. O rubrika „Lietuvos grafika“ šįkart susiformavo kaip labiausiai geidžiamų meistrų klubas, kuriame – ir Audrius Puipa (1960–1997), ir Leonardas Gutauskas (1938–2021), ir Rimvydas Kepežinskas, ir Rimvydas Ray Bartkus, ir Algimantas Švėgžda (1941–1996), ir Petras Repšys, ir Jūratė Stauskaitė“, – vardija Vilniaus aukciono vadovė.
Visi darbai įdomūs ir išskirtiniai, todėl neabejoju, kad kiekvienas atras kažką patrauklaus ir artimo, pajus meno šventę.
Didelis dėmesys atiteko ir fotografijai – atskiroje rubrikoje surinkti 36 lotai pristato vadinamosios „humanistinės lietuvių fotografijos mokyklos“ retrospektyvą. Joje surinkti autoriai, kurie iš esmės ir parašė Lietuvos fotografijos istoriją: Janas Bulhakas (Jan Bułhak, 1876–1950), Kazys Daugėla (1912–1999), Povilas Karpavičius (1909–1986), Gurij Kateščenka (1910–1983), Juozas Kazlauskas (1941–2002), Romualdas Rakauskas (1941–2021), Virgilijus Šonta (1952–1992), Vitalijus Butyrinas (1947–2020), Rimantas Vladislavas Dichavičius, Romualdas Požerskis, Liudas Ruikas (1938–2004), Antanas Sutkus, Stanislovas Žvirgždas, Algimantas Kunčius ir Gintaras Česonis.
Daug atradimų žada ir kitos aukciono rubrikos, kuriose puikuojasi tokios vertybės kaip dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) vario raižinys iš vadinamojo Tito termų albumo, Povilo Florijono Petrovičiaus (XVII a.) sukurtas senosios grafikos pavyzdys – „Stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas Krasnoborske“, atspaustas XX a. pab. nuo originalios 1675 m. klišės, saugomos Vilniaus universiteto Grafikos kabinete, XX a. 3–4 deš. Kaune atspaustų keliolikos atsišaukimų ir reklamų rinkinys, XX a. 4–8 deš. Amerikos lietuvių bendruomenės renginių kvietimų rinkinys, tapytojo Jisraelio Leibo (Israel Leibó, Henry, 1912–1987) sukurtas medžio raižinių rinkinys „Mano abėcėlė“ (1937), kuriame yra hebrajų abėcėlės raidės su raižinių pavadinimais lietuvių kalba, o antraštiniame lape puikuojasi Lietuvos herbas ir donacinis užrašas Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, taip pat – 1752 m. vyskupo Antano Tiškevičiaus išleista knyga „Synodus Diaecesana Mednicensi seu Samogitiae.“, išspaudinta Jėzuitų Akademijos spaustuvėje Vilniuje ir kt.
Ekspozicija:
Samuelio Bako muziejus (Naugarduko g. 10, Vilnius)
Gruodžio 8–9 d.: 10–18 val.
Gruodžio 10 d.: 10–14 val.
Naujausi komentarai