- Toma Vidugirytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Kada savo kolekciją pristatai visuomenei ir yra susidomėjimas, tada malonumas trigubas“, – sako V.Martikonis.
-
V.Martikonis žada – patalpose Pilies gatvėje bus galima išvysti jaunų menininkų kūrybops ir įvairių kolekcininkų įdomių rinkinių.
-
Kas užaugina sparnus kolekcionieriui?
-
Kas užaugina sparnus kolekcionieriui?
-
Kas užaugina sparnus kolekcionieriui?
-
Kas užaugina sparnus kolekcionieriui?
Verslininkas, politikas Vidmantas Martikonis yra ir menu besidomintis kolekcininkas. Neseniai Vilniuje, Pilies gatvėje, duris atvėrė jo galerija-muziejus.
Galerijoje pristatomi V.Martikonio daugelį metų kolekcionuoti menininkų autoportretai. Paroda "Autoportretai" yra nemokama, kas tris keturis mėnesius ji bus keičiama ir papildoma, o pirmajame išstatyme pristatomi pirmieji 60 autoportretų.
Apie seną-naują vietą apžiūrėti menininkų darbus bei autoportretų kolekciją – pokalbis su kolekcionieriumi.
– Kaip pradėjote kolekcionuoti meno kūrinius ir šiuos autoportretus?
– Beveik prieš 20 metų, 2000-aisiais, mane įstūmė į meno pasaulį. Tada pradėjau nuo skulptūrų parko, o vėliau sudomino tapyba. Vien tam, kad save apribočiau ir nepulčiau į peizažą, natiurmortus ar dar ką nors, pradėjau kolekcionuoti autoportretus. Autoportretas tapo mano tema ir dabar tuo džiaugiuosi.
– Kuo jus patraukė autoportretai?
– Matote, aš esu savotiškai keistas žmogus. Visą laiką noriu vienu šūviu du–tris zuikius šaudyti. Autoportretu aš ir nušaunu du zuikius, nes turiu to menininko / autoriaus braižą, o antra – turiu to žmogaus matymą, nes autoportretas yra kiekvieno autoriaus savęs matymas.
– Sukaupėte 300 skirtingų 180 autorių kūrinių. Kaip ieškojote ir atsirinkote?
– Iš pradžių man tikrai turėjo labai patikti darbas, norėjosi, kad ir autorius būtų žinomas, o vėliau prasidėjo kolekcionavimas ir ieškojimas kolekcijai tinkamų portretų. Vienu metu aš atsiverčiau Lietuvos dailininkų sąjungos sąrašą ir skambinausi autoriams pakalbėti.
– Kokie atsiliepimai ir parodos lankytojų įspūdžiai?
– Ten man padeda mano dukra Gintarė. Ji sako, kad lankytojai ateina, domisi ir gerai atsiliepia. Mes, vietiniai lietuviai, suprantame tuos dalykus. Turistai dažniausiai nepažįsta mūsų menininkų ir atėję vertina "gražu" ar "negražu". Juk nežino konteksto ir pačių menininkų.
– Galbūt yra mylimų portretų, kurie labai artimi ar turi ypatingą istoriją, kaip pakliuvo į jūsų kolekciją?
– Man labai patinka brolių Gataveckų. Algio Griškevičiaus – taip pat. Petrausko autoportretas labai puikus, tačiau jis šioje dalyje neeksponuojamas. Vieną sunku išskirti.
– Meno namai – taip pat jūsų iniciatyva. Kada pradėjote apie juos svarstyti ir dėliotis planus? Kas buvo sudėtingiausia?
– Visą gyvenimą sudėtinga su kaimynais. Aš jau seniau galvojau apie tai. Gavau leidimą statybai, bet gyvenimas yra gyvenimas. O čia Danguolė Stachūra pardavė man savo patalpas ir tęsiu jos pradėtą darbą.
Nušaunu du zuikius, nes turiu to menininko / autoriaus braižą, o antra – turiu to žmogaus matymą, nes autoportretas yra kiekvieno autoriaus savęs matymas.
– Kokie tolimesni planai šiuose Meno namuose – galerijoje?
– Planų daug ir įvairių. Aš manau, kad vieną patalpą atiduosiu visuomenei – tiems žmonėms, kurie turi mažas, nestandartines kolekcijas – renka pieštukus, varlytes, ąsotėlius ar kažką kito įdomaus kolekcionuoja. Bandysiu vieną patalpą skirti būtent jiems. Kas norės, galės kreiptis, rengti mažytes savo parodėles. Žinoma, nemokamai. Bandysime kartu ieškoti būdų paruošti ekspoziciją ir kitą.
– Galbūt skirsite dėmesio ir jauniems, dar mažai žinomiems menininkams?
– Taip. Kas 3–4 mėnesius keisime ekspoziciją, o tarp jų – būtinai dvi ar tris savaites eksponuosime jaunus menininkus, kurie kreipsis ir norės pristatyti savo darbus. Būtinai skatinsiu ne tuos žymiuosius, bet tuos mažiau žinomus autorius. Jau porą esame nusimatę, o keletas kreipėsi patys.
Vieną patalpą atiduosiu visuomenei – tiems žmonėms, kurie turi mažas, nestandartines kolekcijas – renka pieštukus, varlytes, ąsotėlius.
– Ar buvo sunku ruošiantis šiai parodai? Kas sudėtingiausia kuriant meno namus?
– Atvirkščiai, buvo malonu. Iš inžinerinio mechaninio pasaulio, kuriame iki tol gyvenau, uždirbau pinigus, kūriau verslą, persikėliau į visai kitą pasaulį ir labai džiaugiuosi. Žmonės čia kitokie, mažiau konkuruojama.
Šiai konkrečiai parodai nebuvo sudėtingų momentų, bet sunkiau su Meno namais. Aš gal jau 5 ar 7 metus turiu leidimą statyboms, bet neturiu galimybių griauti toje vietoje, kur mano originaliai numatytas muziejus – Konstitucijos 23. Šią dalį aš bandžiau griauti, bet rūsys priklauso kitam savininkui, todėl negaliu griauti ir daryti.
– Kas labiausiai džiugina atidarius parodą?
– Žmonių ir visuomenės dėmesys, geri lankytojų įspūdžiai pamačius kolekciją. Kolekcininkai mane supras – kada savo kolekciją pristatai visuomenei ir yra susidomėjimas, tada malonumas trigubas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą2
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...