Tarptautinį projektą inicijavo Italijos ambasada Lietuvoje, o jį įgyvendinti padėjo kultūros asociacija „MetaMorfosi Eventi“. Valdovų rūmų muziejui rengti parodą padėjo ir Italų kultūros institutas Vilniuje.
Karavadžas laikomas vienu svarbiausių Europos meno istorijos kūrėjų ir Baroko dailės pradininku. Jo kūryba pakeitė tapybos kalbą ir žiūrovo santykį su menu. Ryškūs šviesos ir šešėlių kontrastai, emocionalūs personažai, žmogiškojo trapumo ir vidinių išgyvenimų atskleidimas tapo menininko vizitine kortele, padariusia didžiulę įtaką vėlesnėms Europos dailininkų kartoms.
Ne mažiau įspūdinga ir parodoje pristatomo paveikslo istorija. „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ ilgą laiką buvo laikoma dingusiu kūriniu. Manoma, kad būtent šį paveikslą Karavadžas pasiėmė į paskutinę savo gyvenimo kelionę, vykdamas į Romą, tikėdamasis sulaukti popiežiaus malonės. 1606 m. už žmogžudystę mirties bausme nuteistas menininkas buvo priverstas palikti Romą ir kelerius metus slapstėsi įvairiose Italijos vietovėse. Vis dėlto į Amžinąjį miestą jis taip ir negrįžo – 1610 m., pakeliui į Romą, netoli Porto Erkolės miestelio mirė.
Iš trijų paveikslų, kuriuos Karavadžas gabeno kaip dovanas savo globėjams, du buvo laikomi dingusiais. Vienas jų – būtent „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“.
Tik 2014 m. paveikslas buvo netikėtai atrastas privačioje kolekcijoje Šveicarijoje, kur iš kartos į kartą buvo perduodamas nežinant tikrosios jo vertės ir autorystės. Žymiausi Karavadžo kūrybos tyrėjai – profesorė Mina Gregori ir profesorius Bertas Treffersas – patvirtino, kad tai autentiškas kūrinys, laikytas dingusiu daugiau kaip keturis šimtmečius. Šis atradimas sulaukė didžiulio tarptautinės meno bendruomenės dėmesio.
Karavadžo gyvenimas buvo ne mažiau audringas nei jo kūryba. Milane gimęs menininkas Romoje tapo vienu žymiausių savo kartos tapytojų. Jis atsisakė idealizuoto Renesanso grožio sampratos ir modeliais dažnai rinkosi paprastus žmones – vargšus, benamius, gatvės gyventojus. Tokiu būdu religiniai siužetai įgavo neįprasto tikroviškumo ir emocinės jėgos.
Deja, Karavadžo biografijoje ne tik kūryba, – jo karjerą nuolat lydėjo konfliktai, teismai ir smurto protrūkiai. Menininkas buvo kaltinamas užpuolimais, muštynėmis, neteisėtu ginklų laikymu, o 1606 m. nužudęs žmogų buvo priverstas bėgti iš Romos. Vis dėlto net ir dramatiškas gyvenimas neužgožė jo tapybos reikšmės – šiandien Karavadžas laikomas vienu įtakingiausių visų laikų tapytojų.
Parodos kuratoriai – dr. Vydas Dolinskas ir Daiva Mitrulevičiūtė. Paroda Valdovų rūmų muziejuje veiks iki birželio 30 dienos.
Naujausi komentarai