Nacionalinis muziejus archeologijos ekspoziciją papildė keturiais luotais

  • Teksto dydis:

Lietuvos nacionalinis muziejus pranešė archeologijos ekspoziciją papildęs keturiais išskirtinio dydžio eksponatais – nuo trijų iki penkių metrų ilgio skobtiniais luotais.

Keturi nuolatinėje ekspozicijoje pristatomi luotai naudoti XIX–XX amžiuose.

Skirtingais laikotarpiais ir skirtingų žmonių jie naudoti žvejybai ir susisiekimui. Trys iš eksponuojamų luotų – upiniai, jais plaukiota Nemune ir Neryje, o vienas – ežerinis.

Kai kurie luotai, muziejaus archeologų teigimu, galėjo turėti ir itin specifinę paskirtį.

„Daugiau nei penkių metrų ilgio luotu, išskobtu Varėnos rajone, žvejota Nemune. Panemunių dzūkai juo išplaukdavo kelioms dienoms ar savaitei į žvejybą ir jame nakvodavo po lentelių dangčiu luoto gale“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Povilas Zaremba.

Anot jo, kiekvienas luotas stebina savo unikalumu – dydžiu, paskirtimi, pagaminimo technologija ar tiesiog vietinių duotu vardu.

„Ežeriniai luotai už upinius buvo trumpesni, jų viršūnės mažiau užsmailintos, o galai buki. Šonuose kartais būdavo pritvirtintos papildomos lentos. Jos palaikė luoto stabilumą vandenyje. O štai kitas luotas, kuriuo Vilniaus rajono gyventojai plaukiojo Neries upėje, dėl savo mažumo ir siaurumo vandenyje nebūdavo stabilus, tokio tipo luotai lengvai apvirsdavo ir nuskęsdavo, todėl vietos gyventojų buvo praminti „dušegubkomis“, pražūtį nešančiais“, – sakė P. Zaremba.

Keturiems luotams restauruoti prireikė metų.

„Juos dezinfekavome, pašalinome nešvarumų sankaupas, sutrūnijusią medieną, konservavome metalines detales, bet visų svarbiausia buvo sutvirtinti medieną, kad ji daugiau neirtų. Kaip konservavimo medžiagą naudojome ir etilo alkoholį. Keturiems luotams sunaudojome 15 litrų“, – teigė muziejaus restauratorė Regina Jucienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių