„Jubiliejus? Tai tik data. Jei nieko šiame pasaulyje doro nenuveikei, tuomet ir jubiliejus – jokia laimė. Menininko jubiliejus visuomet pastebimas labiau, nes jo veikla – vieša, matoma. Mano – dar ir girdima. Man pasisekė: jubiliejų švenčiu kartu su Juozu Naujaliu ir Eduardu Balsiu. Vienam 150, kitam 100 metų. Abu svarbūs mano gyvenime: pas pirmojo dukrą Sofiją Naujalytę-Didenkienę mokiausi tobuliau skambinti fortepijonu, antrasis mokė mane kūrybos ir instrumentuotės amato. Tad jubiliejaus šventimas lyg kokia trejybė, o tai – geras ženklas“, – juokauja kompozitorius G. Kuprevičius.
G. Kuprevičiaus „Prūsai“ tapo pirmąja nacionaline istorinės tematikos opera, sukurta ir pristatyta žiūrovams Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Scenos šviesą pirmą kartą ji išvydo 1997 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.
Simboliška, kad nauju šios operos pastatymu teatras 2018 m. nusprendė pasitikti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Antram gyvenimui operą prikėlė režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.
„Galėčiau ilgai ir su didžiausiu malonumu kalbėti apie solistus – pradedant pirmuoju Herkaus Manto vaidmens atlikėju Virgilijumi Noreika ir iš jo partiją perėmusiu Algirdu Janutu, baigiant dabar pagrindinį operos personažą įkūnijančiu Mindaugu Rojumi. Herkaus Manto vaidmuo sudėtingas, reikalaujantis plataus ir stipraus balso. Visi savaip įdomūs ir priimtini. Nenusileidžia ir Kristinos vaidmens atlikėja Rasa Ulteravičiūtė. Visi spektaklyje užimti solistai, choras, orkestras – puikūs... Atskirai reikėtų vertinti itin sterilų, tikslų bei išvaizdų režisieriaus G. Šeduikio ir jo bendraminčių scenografų darbą“, – akcentuoja G. Kuprevičius.
Lapkričio 15-ąją Vilniuje prūsų didvyrio Herkaus Manto vaidmuo bus patikėtas publikos mylimam Klaipėdos baritonui M. Rojui. Jo mylimąja Kristina taps Rasa Ulteravičūtė. Tačiau du dešimtmečiai, skiriantys abi „Prūsų“ inscenizacijas, nesugebėjo pakeisti Kolčio vaidmens atlikėjo Kęstučio Nevulio. Antrąkart „Prūsų“ pastatyme, tačiau pakeitę atliekamus vaidmenis, dalyvauja ir teatro senbuviai Viačeslavas Tarasovas (Tarnas), Dalia Kužmarskytė (Lauma), Artūras Kozlovskis (Sachsė), Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys (Pasakotojai). Operoje „Prūsai“ Vilniuje taip pat dainuos Rokas Spalinskas (Samilis), Tadas Jakas (Ragūnas), Vilius Venckus (Eisutis), Beata Ignatavičiūtė (Nomeda), Valdas Kazlauskas (Krivis), Raidas Mikovičius (Ditrichas), Rolandas Einikis (Hirchalsas), o Žyniu taps Aurelijus Liškauskas. Prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigento pulto stos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
„Prūsų“ partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. Operos siužetas pasakoja tragišką prūsų tautos likimą. Jos centras – istorinė Herkaus Manto asmenybė, kurios asmeniniai interesai prieštarauja prūsų laisvės siekiui. Tauta negali be vado, o vadas – be savo mylimosios Kristinos... Visgi Herkus Mantas išsižada asmeninės laimės ir renkasi negailestingą kovą su gimtinės pavergėjais.
Dar XX a. pradžioje kultūrinis atgimimas, iškėlęs ir tautinės operos idėją, tapo neatsiejama nepriklausomos valstybės atkūrimo siekio dalimi. Nedaugeliui lietuviškų operų yra pavykę įsitvirtinti scenoje ir publikos atmintyje, o „Prūsai“ jau įrodė turintys išliekamąją vertę. Tad gastrolės sostinėje prisidės prie nacionalinės operos „aukso fondo“ platesnio viešinimo.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Jis nuolat pristato aukščiausio profesinio lygio muzikinius spektaklius bei koncertines programas. Žiūrovai kiekvieną sezoną kviečiami į keletą intriguojančių premjerų, kurios vėliau gastroliuoja po Lietuvos ir kaimyninių valstybių didmiesčių scenas.
Naujausi komentarai