Čia – irgi Vilnius

Prisiruošusius aplankyti parką, einančius nuo Čiobiškio gatvės pusės pasitinka rankas išskėtusio vyro skulptūra, pavadinta "Eduardas", giliau – "Jurgis" ir "Sima".

M.Sauka "Vilniaus dienai" teigė, kad nuošalus ir tik vietos gyventojų lankomas pušynas tarp sovietinių daugiabučių iš pirmo žvilgsnio atrodė atstumiantis, baugus, o paskui tapo labai jaukus ir egzotiškas, turintis potencialo tapti įdomiu, lankomu parku. Tad menininkas būtent jį pasirinko, kad toliau nuo miesto centro sukurtų traukos tašką, kurį verta pamatyti ir kur norisi apsilankyti.

"Viršuliškės yra tiek pat Vilnius, kiek Vokiečių gatvė. Kai tik savaitgalį pašviečia saulė, žmonės suplūsta į Bernardinų sodą, prie Pūčkorių atodangos arba į Vingio parką. Bet ar kas nors važiuos bent kiek toliau nuo centro, į nedidelį parkelį tarp Viršuliškių ir Šeškinės, apžėlusį laukinėmis avietėmis ir šermukšniais, kur nėra nė vieno suoliuko, jokių karstynių vaikams? Tad mano sumanymas – juos sudominti, – sakė M.Sauka. – Noriu, kad čia važiuotų ne tik vilniečiai, bet ir turistai. Pasivaikščioti po Viršuliškes kaip po Père Lachaise kapines Paryžiuje. Šitas parkas, viena vertus, yra kitoks, nei mums įprasta matyti: jis laukinis, mažai lankomas, apleistas. Kita vertus, čia ramu, nes tuščia. Todėl čia žmonės ateina ne pasivaikščioti, o pasislėpti ar pavalgyti prisėdus ant išvirtusių kamienų. Betono skulptūros vaizduoja tokius pačius žmones, kokie gyvena aplinkui – vieni drįsta kirsti šį brūzgyną, kiti apeina aplinkui."

Gal atlaikys?

Autorius teigė turėjęs viziją, kaip skulptūros turi atrodyti, tačiau specialiai jų prie aplinkos nederinęs – tiesiog įkurdinęs miškelyje. Jis įsitikinęs, kad laikui bėgant Viršuliškių parke skulptūros apaugs samanomis ir su natūralia parko gamta sudarys darnią visumą. Tiesa, jei iki to laiko neužklius kokiems nors vandalams.

Parodos – tarsi žaidimų aikštelė: baltai išdažyta patalpa, atitverta, saugoma. O čia skulptūros atsidūrė tarsi tikrame gyvenime.

"Tiesą sakant, man pačiam įdomu, kaip joms čia seksis, – pasakojo M.Sauka. – Kol kas sutinku po parką vaikštančius malonius, kultūringus žmones, bet visi kalba apie tai, kad sudaužys, aprašinės. Prikišau ten daug armatūros, kad būtų tvirtesnės. Bus, kas bus. Būtų gaila, jei suniokotų, bet tos rizikos neišvengsi, nes čia juk tikras dalykas, natūrali aplinka, o ne kokia paroda. Parodos – tarsi žaidimų aikštelė: baltai ar kitaip išdažyta patalpa, atitverta, saugoma. O čia skulptūros atsidūrė tarsi tikrame gyvenime."

Iki vasaros skulptorius M.Sauka parką žada papildyti dar dviem savo kūriniais. Tačiau turi vilties, kad skulptūrų, laikui bėgant, čia atsiras ir daugiau – pradžia padaryta, tad ateityje Viršuliškių parkas galėtų tapti skulptūrų parku, jį galima būtų pildyti ir pildyti.

Įsikurs nuošaliau

Šis projektas yra vienas iš 19, kurie laimėjo finansavimą pagal meno projektų rėmimo programą "Kuriu Vilnių". Visi projektai finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Tam skirta 500 tūkst. eurų.

Meno projektų rėmimo programa "Kuriu Vilnių" skirta pagyvinti, o kai kuriais atvejais ir atgaivinti vietas, kurios svarbios tik vietos gyventojams, kartais net ir jų pačių pamirštos. Dauguma programos finansavimą laimėjusių projektų įsikurs ne sostinės centre, o miesto pakraščiuose. Tai yra vienas pagrindinių šios programos sumanymų. Būtent toks buvo Viršuliškių miško parkas.

Meno projektų rėmimo programos "Kuriu Vilnių" konkursas buvo skelbiamas pirmą kartą. Iš 120 novatoriškų, ryškių, unikalių miesto meno projektų, kuriuos siūlė įvairūs menininkai, buvo atrinkta 19. Laimėję projektai papuoš ir papildys erdves ne tik miesto centre, Naujamiestyje ir Senamiestyje, bet ir atokesniuose rajonuose: Viršuliškėse, Antakalnyje, Šeškinėje, Pilaitėje, Kirtimuose, Šnipiškėse. Meno kūriniais pasipuoš ir viešasis transportas. Projektai turi būti įgyvendinti iki kitų metų vasaros.