Pereiti į pagrindinį turinį

ŠMC senamiestyje atidaro meno skverą

Šiuolaikinio meno centras mini 25-erių metų veiklos sukaktį. Ta proga atidaryta nauja ekspozicinė erdvė – skulptūrų kiemas.

K. Vanago / BFL nuotr.

Naujoji erdvė bus atvira visiems lankytojams ir, kaip teigia institucijos vadovai, taps nauju meno skveru sostinės senamiestyje.

Šiuolaikinio meno centras, esantis Vilniaus senamiestyje, šalia Rotušės aikštės, švenčia du jubiliejus – prieš 50 metų buvo pastatyti architekto Vytauto Edmundo Čekanausko Dailės parodų rūmai, o po ketvirčio amžiaus dailę čia pakeitė Šiuolaikinio meno centras. Architektas buvo sumanęs didelį kiemą šalia rūmų panaudoti ekspozicijų erdvėms. Šiuolaikinio meno centras, pertvarkęs teritoriją, pristatė čia pirmąją skulptūrų parodą. Joje – menininkų Antano Gerliko, Donato Jankausko, Žilvino Landzbergo, Mindaugo Navako ir Pakui Hardware skulptūros. Atvertas lankytojams meno skveras, pasak centro vadovų, bus nauja kūrybos erdvė.

„Tai nebus tik uždaro tipo ekspozicija. Kitaip tariant, ji funkcionuos atsietai nuo Šiuolaikinio meno centro, sutaps su mūsų darbo laiku, bet bus atvira lankymas ir miesto žmonėms“, – sakė Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas.

Šiuolaikinio meno centro veikla prasidėjo nuo dailininko Kęstučio Zapkaus studentų parodos. Išeivijos menininkas yra viena ryškiausių asmenybių, pasukusi tradicinę dailę Lietuvoje į naujas kryptis. Vienas jo mokinių – Žilvinas Kempinas, prieš dešimtį metų šiuolaikinio meno centrui sukūrė specialią instaliaciją „Paralelės“.

Ryškų pėdsaką centro veikloje paliko architektas Valdas Ozarinskas. Jo sumanymu konceptualūs darbai buvo eksponuojami netradiciškai, kas šiandien Šiuolaikinio meno parodoms jau yra tapę norma.

Tarp daugybės tarptautinių projektų, meno trienalės parodų, ir vokiškuoju Pikasu vadinamo menininko Gerhardo Richterio paveikslų paroda, ir iš Venecijos meno bienalės atvežta Jono Meko kūryba.

„Aš sakyčiau, kad visa ŠMC istorija yra transformacijų ir keitimųsi istorija, tas kaitos ir atsinaujinimo noras yra vienas iš pagrindinių mūsų veiklos variklių“, – teigė K. Kuizinas.

Pasitikdama 25-erių metų sukaktį institucija išleido Kęstučio Kuizino sudarytą knygą apie pastarojo dešimtmečio veiklą. Joje – parodos ir partnerių renginiai, kaip Mados infekcija ar „Gaidos“ festivalis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų