Spektaklio „12 gramų į šiaurę“ gastrolės prasideda

Paklaustas apie savo santykį su Anykščiais, Aleksandras nedvejodamas sako – tai miestas, su kuriuo jis turi ne tik stiprų emocinį ryšį, bet ateities svajonių.  „Myliu Anykščius nuo pat pirmos mokyklos ekskursijos prie Puntuko akmens. Mane žavi kerinti Anykščių gamta, ramus, bet gyvas miesto ritmas, įkvepia iš to krašto kilę nepaprastai talentingi menininkai – nuo Jono Biliūno iki roko grupės Flamingo. Todėl vis grįžtu ir grįžtu į Anykščius – pailsėti, patylėti, o kartais ir pasikrauti energijos festivalyje „Devilstone“. Visa tai taip stipriai traukia, kad mano geriausias draugas ir nuolatinis mano spektaklių kompozitorius vis kartoja man, kad kai mes pasensim ir pavargsim nuo nuolatinio lėkimo, turim kraustytis su šeimomis į Anykščius ir įkurti ten savo mažą asketišką teatrą. Ir šiaip jau turiu pripažinti, kad ši jo mintis man atrodo kaip tikra idilė ir ko gero tai panašu į mano svajonę apie tobulą gyvenimą. Kas žino, gal vieną dieną ji gali tapti realybe?“ – šypsosi Aleksandras Špilevojus ir kviečia anykštėnus į savo spektaklį, kuris bus rodomas vasario 11 dieną Anykščių kultūros centre.

„12 gramų į šiaurę“ – tai  spektaklis apie meilės, saugumo ir ryšio tarp žmonių paieškas. Apie jaunų žmonių pasaulį, kurie ieško galimybių užpildyti savo skyles, savo tuštumas, savo nemeilės erdves. Ieško galimybių bent trumpam būti laimingi.

Spektaklyje vaidina visas Vilniaus mažojo teatro aktorių žvaigždynas, taip pat kviestinis aktorius Paulius Markevičius. Svarbų vaidmenį čia atlieka ir elektroninės muzikos grupės nariai iš „Black Water“, kurie tapo viso spektaklio ritmo, jo judėjimo esmine ašimi. „Scenoje žiūrovas išvys grupę, kuri itin patinka jauniems žmonėms, kurie rečiau vaikšto į teatrą. Tad muzikantai bus tiltu tarp jauno, teatro nelankančio žmogaus,  ir mūsų.  Spektaklyje elektroninės muzikos bus labai daug. Noriu, kad ji galėtų ne tik papildyti, bet tam tikrose scenose – pakeistų verbalinę kalbą“,  – sako režisierius. Spektaklio muzika kuriama čia ir dabar. Ji niekuomet nesikartoja. Tą patį spektaklį kelis kartus žiūrintis žmogus išsineša vis kažką naujo, dar negirdėto.

Meilė, gyvybė ir mirtis – tai trys kertinės „12 gramų į šiaurę“ temos, į kurias spektaklio kūrėjai žvelgia nestereotipiškai. „Šiuo spektakliu norėjau praverti suvokimo duris. Už jų yra labai daug meilės. Kiekvienas pjesės veikėjas turi savo meilės suvokimą. Bet ir mirties tema labai svarbi. Kaip išsaugoti meilę sau, žmonėms ir pasauliui akistatoje su mirties neišvengiamybe?“ – klausia dramaturgas, režisierius, Auksinio scenos kryžiaus laureatas Aleksandras Špilevojus. Atsakymų galima ieškoti kartu.

Vasario 11 dieną žiūrovai laukiami Anykščių kultūros centre, o jau kovo 7 dieną Rokiškio kultūros centre.  Atkreipiame dėmesį: spektaklis turi žymą N-16.