Jį muziejui paskolino Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto biblioteka Vokietijoje.
„Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas“, – teigiama Valdovų rūmų pranešime.
Puoštą maldyną A. Goštautas užsakė 1528 metais, sekdamas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei jo žmonos Bonos Sforcos pavyzdžiu. Jį sukūrė tuo metu Krokuvos mieste dirbtuves turėjęs vienuolis Stanislovas Samostšelnikas su pagalbininkais.
Valdovų rūmų nuotr.
Anot muziejaus, šis maldynas, artimas valdovų turėtiesiems. Istorikų teigimu, jis greičiausiai buvo vienas iš statuso įtvirtinimo atributų.
Jame Lietuvos kancleris, kaip užsakovas ir savininkas, su charakteringais veido bruožais ir pasaulietiniais drabužiais pavaizduotas du kartus su greta nupieštais renesansinių formų herbiniais skydeliais. Jo šeimos herbas „Abdankas“, primenantis raidę „W“, puošia maldyno paraštes. Knygą sudaro 232 pergamento lapai, sunumeruoti pieštuku.
Maldynas pirmiausia išsiskiria meistriškai atliktomis miniatiūromis, užimančiomis visą puslapį, įrėmintomis apvadais su viršuje išlenkta arka. Jų nupiešta šešiolika.
A. Goštautas (apie 1480–1539) – vienas įtakingiausių ir turtingiausių Lietuvos didikų, aktyviai veikusių ir faktiškai valdžiusių Lietuvą ne vieną dešimtmetį. Kitų didikų jis vadintas Lietuvos vicekaraliumi.
Paroda skiriama Vilniaus miesto 700 metų sukakčiai paminėti, nes A. Goštautas ilgus metus buvo Vilniaus vaivada.
Naujausi komentarai