- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Calixtas Bieitas
-
Vilniaus festivalio finalas – su katalonų režisieriaus ir norvegų rašytojo „Laukimu“
-
Vilniaus festivalio finalas – su katalonų režisieriaus ir norvegų rašytojo „Laukimu“
-
Vilniaus festivalio finalas – su katalonų režisieriaus ir norvegų rašytojo „Laukimu“
-
Vilniaus festivalio finalas – su katalonų režisieriaus ir norvegų rašytojo „Laukimu“
Bene didžiausiu šiųmečio Vilniaus festivalio netikėtumu nuo pat jo pradžių vadintas birželio 21 d. Lietuvos rusų dramos teatre vyksiantis teatralizuotas pastatymas „Laukimas“ („Venter“). Tai dviejų menininkų, katalonų režisieriaus Calixto Bieito ir norvegų rašytojo, libreto autoriaus Karlo Ove’s Knausgårdo sumanymas naujai pažvelgti į norvegų epų herojų Perą Giuntą, kartu tai – tarsi negęstančios aistros norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego muzikai paliudijimas.
„Laukimo“ gimimą inicijavo tarptautinis muzikos institucijų tinklas – net trys festivaliai (Bergeno, Tivolio „Summer Classical“ ir Vilniaus), Bilbao teatras „Arriaga“ bei Geteborgo ir Islandijos simfoniniai orkestrai. Pasaulinė „Laukimo“ premjera itin sėkmingai įvyko 2019 m. gegužės 22 d. Bergeno tarptautiniame festivalyje, diriguojant Eivindui Gullbergui Jensenui griežė Bergeno filharmonijos orkestras, dainavo Mari Eriksmoen ir Edvardo Griego choras. O jau netrukus pastatymą išvys ir Vilniaus festivalio publika. Čia, diriguojant E. G. Jensenui, grieš Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dainuos M. Eriksmoen, Steinas Skjervoldas, choras „Vilnius“. Ekrane matysime šveicarų menininkės Sarah Derendinger kurtas vaizdo projekcijas (kai kurie vaizdai gali būti itin jautrinantys, tad pastatymą rekomenduojama stebėti žiūrovams nuo 18 m.).
„Pagrindinė „Laukimo“ tema sukasi apie mus neišvengiamai ir nuolatos lydintį žmogaus vienatvės klausimą, mažus dalykus ir istorijas, kurie yra mūsų egzistencijos pagrindas“, – sako režisierius C. Bieito. Pagrindiniu personažu simfoninei pasijai „Laukimas“ pasirinkta Henriko Ibseno „Pero Giunto“ Solveiga. Anot pasijos „Laukimas“ režisieriaus, Solveigos personažas jau senokai patraukė jo dėmesį. „Prieš kelerius metus stačiau „Perą Giuntą“ bei Toshio Hosokawos operą „Hanjo“. Abiem atvejais mane be galo žavėjo dviejų moterų portretai – Solveiga ir geiša Hanako. Jos abi buvo vienišos ir, regis, ištisą amžinybę laukė sugrįžtant savo vyrų. Apstulbęs stebėjau, kaip jos išgyvena nusivylimą, neviltį, bet išlieka mylinčios, tvirtos ir atkaklios.“
O libreto autoriui norvegų rašytojui K. O. Knausgårdui šis kūrinys yra visiškai nauja patirtis. „Niekada neteko rašyti sceninio kūrinio, be to, nemaniau, kad kada nors imsiuosi libreto. Mano kūrinio pagrindas – Solveiga, kuri niekur neiškeliauja ir lieka laukti. Solveiga pamažėle gęsta, gyvena tik dėl kitų. O vyras, kurio ji laukia, aktyviai keliauja. Tačiau būtent ji yra tas žmogus, kuris duoda, o Peras Giuntas – tas, kuris ima. Ką iš tiesų reiškia duoti? Ką reiškia laukimas? Kaip tai pakreipia mūsų gyvenimą? Šie klausimai įkvėpė mane parašyti istoriją apie trijų kartų moteris.“
Rašytojas K. O. Knausgårdas savo poetinėje apybraižoje sukūrė šiuolaikišką Solveigos viziją, kuri tapo performanso „Laukimas“ ašimi. Pagrindinė tema – vienatvės jausmas – pažįstamas ir pačiam rašytojui, kaip tai jis paliudijo viename interviu 2015 m. su „Die Zeit“ žurnalistu Ijoma Mangoldi. Kalbėdamas apie savo vaikystę ir jį supusią aplinką, K. O. Knausgårdas prisipažino: „Norėjau kitokio gyvenimo nei tas, kurį mačiau augdamas. Jaučiausi idiotas, niekas, vienas kaip pirštas.“ (Interviu paskelbtas www.bernardinai.lt, 2015 m. gruodžio 26 d.).
Simfoninė pasija „Laukimas“ sudaryta iš E. Griego muzikos fragmentų, daugiausia ištraukos iš jo 1875 m. sukurtos monumentalios muzikos H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“ („Peer Gynt“), op. 23. Pasijoje taip pat yra kompozitoriaus bičiuliui dedikuotas „Laidotuvių maršas Rikardo Nordraako atminimui“ („Sørgemarsch over Rikard Nordråk“), EG 107 (1866) – kūrinys, kurį E. Griegas itin vertino, jo rankraštį pasiimdavo su savimi į visas keliones ir buvo išreiškęs valią, kad šis maršas skambėtų ir per jo paties laidotuves. Pasijoje „Laukimas“ skamba ir kelios vokalinės miniatiūros chorui a capella arba solistui ir orkestrui – tai ištraukos iš ciklų „Keturios giesmės“ („Fire salmer“), op. 74 (1906), „12 dainų“, op. 33 (1873–1880), ir „Širdies melodijos“ („Hjertets melodier“), op. 5 (1864), bei giesmė „Sveika, jūrų žvaigžde“ („Ave Maris Stella“), EG 150 (1893).
„Laukimas“ bus rodomas birželio 21 d., penktadienį, 19 val., Lietuvos rusų dramos teatre.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...
-
Lietuvos nacionalinis dramos teatras surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą3
Lietuvos nacionalinis dramos teatras balandžio 11 d. surengė pirmąjį teatrų tvarumo forumą, į kurį susirinkę scenos menų lauko profesionalai klausėsi užsienio ir Lietuvos kolegų pranešimų apie tai, kaip teatrai galėtų veikti gamtai draug...
-
Vilniuje atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai
Vilniuje, Antakalnyje, penktadienį atidaromi atnaujinti Sapiegų rūmai. ...
-
„Kino pavasarį“ aplankė 105 408 žiūrovai, rengėjai jau ruošiasi jubiliejiniam festivaliui1
Dvi savaites kino gerbėjus lepinusio, ramiai gyventi neleidusio ir kino teatrus žiūrovais pripildžiusio Vilniaus miesto kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjai skaičiuoja šiemet sulaukę daugiau nei 105 000 žiūrovų ir džiaugiasi ...
-
Gimtadienis po žeme: „Neakivaizdinis Vilnius“ kviečia išjungti tamsą
Nuo požeminio koncerto, kino kapsulės iki nemokamų ekskursijų po plika akimi nematomą Vilnių, jo rūsius, bunkerius, slaptus kiemelius bei vitražais inkrustuotus pastatus. Unikalią galimybę atrasti miestą po miestu ir giliau slypinčias jo istorijas ...
-
Šiuolaikinio britų džiazo pulsas – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Daugelis Europos džiazo entuziastų jau ne vienerius metus vienbalsiai tvirtina – karščiausias šio žanro taškas Senajame žemyne yra Londonas. ...
-
„Dialogai su Čiurlioniu“: ketvirtąjį sezoną atidarys Ukrainos pianistas P. Bondaras3
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ketvirtus metus vykdomas muzikinis projektas „Dialogai su Čiurlioniu“, inicijuojantis užsienio šalių atlikėjų įsitraukimą į Lietuvos muzikos pasaulį, kviečia į 2024 m. pavasario sezono koncertus ...
-
Kino teatruose – apdovanojimų sulaukęs lietuvių filmas „Marijos tyla“
Nuo balandžio 19 d. Lietuvos kino teatrų ekranuose mirgės šiandienai itin aktuali režisieriaus Davio Sīmanio istorinė drama „Marijos tyla”. ...
-
MO muziejuje atidaroma paroda „Žemyn triušio urvu“
Balandžio 11-osios vakarą MO muziejaus mažojoje salėje bus atidaryta nauja Baltijos šalių meno paroda „Žemyn triušio urvu“. Kūrinius nuo 1960-ųjų iki šių dienų pristatančioje parodoje tyrinėjama savasties paie&scar...
-
Londono džiazo revoliucionieriai „Binker & Moses” – „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ tęsia tradiciją Lietuvos publikai pristatyti ryškiausius naujųjų laikų britų džiazo talentus. Vėlyvą gegužės 24-osios vakarą (22 val.) festivalio scenoje – saksofonininko Binkerio Goldingo ir ...