Pereiti į pagrindinį turinį

Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje – duetų koncertai

Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje – duetų koncertai
Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje – duetų koncertai / K.Vanago/BFL nuotr.

Stiprios fortepijono asmenybės ir įtaigiausia pasaulio muzika – 4-ajame Vilniaus fortepijono muzikos festivalyje. Šiųmetė jo tema – tandemai, o specialiai fortepijono duetams į Lietuvos sostinę atvežti du nauji fortepijonai.

Bela Bartoko koncertas fortepijonui ir orkestrui sukurtas prieš 70 metų, tačiau Lietuvoje atliekamas retai. Pianistė Mūza Rubackytė jį pasirinko 4-ojo Vilniaus fortepijono muzikos festivalio atidarymui.

„Kūrinys nėra labai dažnai grojamas ir dar netapo ypač matomas pasaulio scenose. Aš su tuo kūriniu susipažinau labai seniai, man jis atnešė sėkmę, nes aš laimėjau Bartoko konkursą su šituo koncertu, bet taip atsitiko, kad nuo to laiko savo biografijoje jo negrojau“, – atviravo festivalio meno vadovė, pianistė Mūza Rubackytė.

Pirmajame koncerte M. Rubackytei padės dirigentas Stefanas Lano. Dirigentas sako, kad jeigu žmones turi sutikti atvira širdimi, tai orkestrą, muzikantus – atviromis ausimis.

„Šįkart repeticijas pradėjau nuo pasakojimo apie kūrinius – juos parašė depresijos apimti kompozitoriai. Ravelis po mamos mirties ilgai nekūrė ir po pertraukos gimė „Juokdario daina“. Bartokas Niujorke rašė jau mirtinai sirgdamas. O Rachmaninovas po pirmosios simfonijos buvo paniręs į gilią depresiją, tačiau sukūrė antrąją. Visi iš liūdesio gimę kūriniai – nuostabūs“, – pasakojo dirigentas Stefanas Lano.

Festivalio atidarymas vyks šeštadienį, Nacionalinėje filharmonijoje. Beje, šioje scenoje vyks visi septyni koncertai, nes specialiai festivaliui į Lietuvą atgabenti du Steingrėberio fortepijonai, suteiksiantys vieną skambesį duetams. Koncertuose gros žinomi pasaulyje duetai, pavyzdžiui, broliai Kutrovacai, ir visai jauni festivalio bei Rostropovičiaus fondo globojami muzikantai. Pasak M. Rubackytės, pianisto profesija labai vieniša, jai norėjosi tai pakeisti bent šiame festivalyje.

„Dabar labai tragiškas pasaulis, pilnas tremties, pabėgėlių, vienatvės, man atrodė labai graži metafora suburti vienišus žmones, kad jie vienas į kitą įsiklausytų, kad jie vienas kitam pagelbėtų, kad jie nekonkuruotų, kad jie sukurtų harmoningą akordą ir gražią harmoniją tarpusavyje“, – teigė M. Rubackytė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra