Vieno seniausių aliejinės tapybos žanrų gaivintojai iš natūros tapydami žmones lavina įgūdžius, kad paveiksluose atsispindėtų klasikinės gero portreto savybės: panašumas ir nepriekaištinga technika. Ir nors „būrelis“ skamba tarsi užklasinė veikla, menininkai jį vertina kaip rimtą meistriškumo mokyklą, ugdančią gebėjimą greitai ir taikliai charakterizuoti vis kitą tipažą.

„Man labai svarbu ir įdomu tapyti žmogaus veidą, nors tai gana sudėtinga. Kiekvienas ateina su savo charakteriu, pasauliu, nuotaika“, – teigia dailininkė Agnė Juškaitė.

Kasmet būrelio lankytojai nutapo po kelias dešimtis portretų. Dailininkai pasakoja iš pradžių raginę pozuoti daugiausia pažįstamus žmones, tačiau kassavaitiniams užsiėmimams dar nematytų veidų ėmė stigti, tad įsidrąsino kviestis net ir praeivius.

Daugiau – reportaže.