Vilniuje atidaryta menininko Eduardo Jonušo tapybos paroda ir pristatyta knyga „Vaizdai ir mintys“. E. Jonušą artimieji prisimena kaip vieną iškiliausių Neringos krašto kultūros paveldo gaivintojų, kurio tapybos darbai dažniau eksponuoti užsienyje nei Lietuvoje.

Prieš dvejus metus amžino poilsio atgulusio menininko tapybos darbai eksponuojami Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje. „Penktajame planetos cikle“ – 21 E. Jonušo tapybos darbas, parodoje eksponuojama pusė jų.

Pasak menininko artimųjų, tremtyje praleisti 25 metai įsirėžė E. Jonušo atmintyje ir tai turėjo įtakos siurrealistinei jo tapybai.

„Jis visada galvojo, kad Kuršių nerija yra ta šventa žemė, kur reikia labai gražiai elgtis su gamta, ir kad žmogus turi būti labai pagarbus kultūrai. Neveltui jis savo dienoraštyje buvo parašęs, kad būtų laimingas, jeigu kas Kuršiu pavadintų“, – sakė menininko žmona Vitalija Teresa Jonušienė.

Bendražygiai menininką prisimena kaip itin visapusišką – tapytoją, skulptorių, metalo dirbinių kūrėją, kultūros ir gamtos puoselėtoją. Jam rūpėjo užmirštoji istorija, daug dėmesio skyrė etnografijai. E. Jonušo mintys ir darbai įamžinti knygoje „Vaizdai ir mintys“, joje apie menininką kalba ir jo bendražygiai.

„Pirmoji knygos dalis yra ištraukos iš pirmosios E. Jonušo knygos „Likimo spąstuose“, išleistos prieš keliolika metų, bet ji išnyko ir norisi ją pakartoti. O antroji dalis yra jo bičiulių, kurių buvo labai daug, kurie keliaudavo į Jonušų namus nenutrūkstama srove, tie bičiuliai parašė labai gražius ir jautrius prisiminimus“, – pasakojo knygos rengėja Aldona Žemaitytė-Petrauskienė.

E. Jonušas surinko ir atkūrė Kuršių krikštus, parengė Nidos etnografinių kapinių restauravimo projektą, tapė žymius Mažosios Lietuvos žmones. Menininkas yra surengęs keliolika personalinių parodų. Užsienyje jo darbai eksponuoti dažniau nei Lietuvoje.