Vilniuje nutiesus metro, būtų galima tikėtis ne tik mažesnių eismo spūsčių, bet ir didesnių investicijų, teigia metropoliteno šalininkai.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, infrastruktūros plėtra paskatintų investicijų pritraukimą į Vilnių.

„Šiandien miesto plėtra be infrastruktūros aiškios plėtros yra sunkiai įsivaizduojama, o viešojo transporto infrastruktūros plėtra yra viena iš kertinių miesto augimui. Turint ją labai aiškią, labai efektyvią, mes galime kalbėti apie kažkokį investicijų pritraukimą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė R.Dargis.

Jis tikino, kad, pavyzdžiui, Varšuvoje pastačius metro, miestas intensyviai plėtėsi būtent tomis kryptimis, kur buvo metro, nes smarkiai padidėjo pervežamų žmonių srautas.

„Autobusai, troleibusai tampa tik pagalbine pervežimo priemone“, - sakė R.Dargis.

Pasak „Metro sąjūdžio“ vadovo Juozo Zykaus, metro būtų galima statyti už privačių investuotojų lėšas, taikant viešąją ir privačiąją partnerystę. Tačiau tam trukdo politinės valios trūkumas.

„Kada mes pakviečiam investuotojus, jų pirmas klausimas, o ką galvoja politikai? Mes sakome, jie tariasi. Tai kai susitars, mus ir kvieskite. (...) Nepatarinėkim žmonėms, kurie ateis su milijardais litų. Jie žinos, kaip padaryti, kad uždirbtų ir įgyvendintų projektą“, - spaudos konferencijoje sakė J.Zykus.

Jis tikino, kad metro taip pat padėtų sutaupyti gyventojų lėšų, nes sumažėtų eismo spūstys.

„Mokslininkai nustatė, kad mes 1,5-3 mlrd. litų prarandam kamščiuose. Matomai, per dieną turėtume per dieną iki 10 mln. litų prarasti“, - teigė J.Zykus.

Premjeras Algirdas Butkevičius sausį teigė, kad valstybė greičiausiai neturėtų lėšų paremti Vilniaus metro.