Kauno meras Andrius Kupčinskas yra viešai pareiškęs, kad šiemet bus vėl sugrįžta prie savivaldybės valdomų pelningai dirbančių įmonių – „Kauno energija“, „Kauno vandenys“ ir „Kauno švara“ – dividendų mokėjimo į miesto biudžetą. Realybė iš mero šaiposi.

Nė nemano atsisakyti

„Šiemet iš įmonių dividendų esame numatę biudžetą papildyti apie 10 mln. litų", – šie optimistiški A.Kupčinsko žodžiai nevirsta ir, regis, nevirs kūnu, tai yra – lėšomis Kauno gatvių remontui, katastrofiškai yrantiems Žaliakalnio, Aukštųjų Šančių, Aleksoto laiptams ir kitiems miesto skauduliams gydyti.

Pelningosios savivaldybės kontroliuojamos įmonės didina kainas už paslaugas, tačiau miesto biudžeto pildyti nenusiteikusios. Nuostolingosios savivaldybei pavaldžios bendrovės ir toliau generuoja nuostolį, ir vis dėlto Kauno politikai nė nemano atsisakyti šių įmonių ir savo įtakos jose.

Situacija visus tenkina. Tik lėšų suremontuoti net tokiai smulkmenai kaip laiptai, ant kurių kauniečiai baigia išsisukioti kojas, miesto biudžete nėra.

Pelningos aštuonios bendrovės

Kauno savivaldybės Turto skyriaus Įmonių valdymo poskyrio vedėjas Vytautas Jurkevičius teoriškai nieko prieš, kad pelningai dirbančios savivaldybės kontroliuojamos bendrovės papildytų miesto biudžetą.

Tačiau, pasirodo, iš 16 bendrovių pelno pernai turėjo vos pusė. Kai kurių pelnas – simbolinis. O stambios, monopoline padėtimi rinkoje besidžiaugiančios Kauno bendrovės kalba apie naujas investicijas, plėtrą, bazės atnaujinimą ir leidžia suprasti, kad jų pelnas biudžeto tikrai nepasieks.

Realiai į miesto aruodą iš visų savivaldybės įmonių pateks vos apie 500 tūkst. litų. Jie bus gauti iš nedidelių bendrovių „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“, „Kauno aikštelė“, „Laboratorinių bandymų centras“.

Nors pernai jų uždarbis nebuvo labai didelis, bet įmonės turėjo sukaupusios didesnius pelnus iš ankstesnių metų. Kitos mažos ir pelningos bendrovės dengė ankstesniųjų metų nuostolius, todėl dividendų iš jų nebus gauta.

Finansiniai viražai

Įspūdingesniu pelnu po praėjusių metų veiklos galėjo pasigirti tik šilumos tiekėja „Kauno energija“. Liberalų ir centro sąjungai priskirta bendrovė uždirbo 13,4 mln. litų grynojo pelno.

Atrodytų, bent jau iš šios bendrovės paimti dividendai bus svari parama miesto biudžetui. Vis dėlto gauti milijonai už šilumą nebus skirti kauniečių gerovei. Jais bus dangstomos savivaldybės skolos tai pačiai „Kauno energijai“. Už mokyklų, darželių, kitų savivaldybės įstaigų šildymą miestas liko skolingas net 23 mln. litų.

„Gavę 10 mln. litų dividendų iš „Kauno energijos“, grąžinsime juos atgal bendrovei ir palengvinsime miestą užgulusią skolų naštą“, – guodė V.Jurkevičius.

Įdomios finansinės operacijos laukia tarp savivaldybės ir „Kauno švaros“. Šiai įmonei už gatvių priežiūrą miestas esą skolingas 4 mln. litų. Bendrovė ims tokio paties dydžio paskolą, atiduos šiuos pinigus savivaldybei kaip dividendus, o ši vėl sugrąžins juos atgal jau kaip skolą.

„Tokios sudėtingos operacijos reikalingos tik tam, kad nebūtų pažeistos įstatymo numatytos procedūros“, – aiškino V.Jurkevičius.

Konservatorių kuruojamos „Kauno švaros“ grynasis praėjusių metų pelnas paliktas įmonei.

Stambieji – ne paguoda

„Kauno švara“ įrodinėja, kad gautas 945 tūkst. litų grynasis pelnas jai būtinas investicijoms. „Ši įmonė turi gerą apyvartą, todėl šiemet jai leisime atnaujinti technologijas“, – aiškino V.Jurkevičius.

Pernai „Kauno švara“ įsigijo keturis naujus sunkvežimius, traktorių, tris smėlio barstytuvus, sniego valytuvą. Iš viso pirkiniams bendrovė išleido daugiau kaip 3 mln. litų, remontams – 273 tūkst. litų.

„Kauno švaros“ komercijos direktorius Darius Ambrasas tvirtino, kad, turint apie 100 įvairių mašinų, investicijų atnaujinti jų parkui reikia nuolat.

Apie investicijų svarbą kalba ir miesto socialdemokratų kontrolei patikėti „Kauno vandenys“. Kauniečių keiksnojama už nuolat brangstantį vandenį ir nuotekas bendrovė „Kauno vandenys“ tik kartą, prieš trejus metus, yra sumokėjusi miestui 1,8 mln. litų dividendų.

Apie dalybas – nė kalbos

Užpernai „Kauno vandenys“ gavo beveik milijoną litų pelno, bet viską paskyrė dengti ankstesnių metų nuostoliams. Bet jų dar liko už 1,2 mln. litų. „Šiemet tikėjomės gauti apie 0,5 mln. litų pelno, bet po „Snoro“ bankroto įšaldyta 600 tūkst. litų įmonės lėšų ir pelno neliko“, – teigė „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas.

Jis tikino, kad įstrigusios lėšos banke nebus priežastis branginti mokesčius už vandenį.

V.Burokas tvirtino, kad jei ir būtų gaunama pelno, jis turėtų būti skiriamas įgyvendinant vandentvarkos projektus. „Tiesiame arba planuojame tiesti tinklus Aleksote, Šančiuose, Vaišvydavoje, statome dumblo džiovinimo įrangą vandenvalos įmonėje. Tam skiriama ES parama, bet būtina išleisti ir savo lėšų. Dėl to, mano nuomone, dalį pajamų būtina palikti ir bendrovės plėtrai“, – įsitikinęs V.Burokas.

Visi metai – nuostolingi

Kai kurioms įmonėms atsitiesti neleidžia pati savivaldybė. Didžiulės jos skolos verčia viešojo transporto bendroves nertis paskolų kilpą. Būtent dėl to bendrovės „Autrolis“ ir „Kauno autobusai“ metai iš metų neišbrenda iš augančių nuostolių.

„Autrolio“ generalinis direktorius Gintautas Činikas minėjo, kad savivaldybė už lengvatinius važiavimo bilietus bendrovei skolinga apie 10 mln. litų. „Jei to nebūtų, nereikėtų skolintis iš banko apyvartinėms lėšoms. Dabar tenka per metus vien palūkanoms skirti 350 tūkst. litų“, – teigė G.Činikas.

Pasak jo, jei ne šios palūkanos, pernai įmonės patirtas 400 tūkst. litų nuostolis būtų gerokai mažesnis. Vadovas sakė, kad pajamos mažėjo ir dėl trečdaliu sumažėjusių troleibusų reisų.

Kad partijai nepritrūktų

Įmonės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis taip pat guodėsi dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

„Pernai sumokėjome 400 tūkst. litų palūkanų bankui. Skolintis privalėjome, kad palaikytume bendrovės veiklą“, – teigė jis. Paskolos nereikėtų, jei „Kauno autobusams“ savivaldybė nebūtų skolinga 20 mln. litų už lengvatinius važiavimo bilietus. „O ką jau kalbėti apie brangstantį kurą“, – pridūrė M.Grigelis.

Nuostolingai dirbančius „Kauno autobusus“ ir „Autrolį“ miesto politikai buvo pasirengę sujungti į vieną bendrovę. Tačiau paaiškėjo, kad valdančiojoje daugumoje esanti partija Tvarka ir teisingumas lieka be kontroliuojamos įmonės.

Partijai Tvarka ir teisingumas buvo patikėtas „Autrolis“. Konservatoriai pasiliko „Kauno autobusus“.

Trūksta gero administravimo

Žilvinas Šilėnas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Savivaldybės įmonės rinkoje turi geresnes sąlygas nei privačios ir, atrodytų, turėtų džiuginti gerais rezultatais. Bet to nėra. Dažnai į tokias įmones skiriami ne profesionalai, o politinį pasitikėjimą pelnę vadovai, jose daug nereikalingų etatų. Tai menkina administravimo efektyvumą. Kitas ydingas savivaldybių bruožas – laiku nemokėti už savo įmonių paslaugas. Žinojimas, kad bendrovė negali kreiptis į teismą dėl neapmokėtų paslaugų, skatina savivaldybes piktnaudžiauti, o įmonės stumiamos į nuostolingą veiklą.

Manau, reikėtų peržiūrėti, ar būtina turėti kai kurių bendrovių akcijų, svarstyti apie jų privatizavimą. Man sunkiai suprantama, kai savivaldybė valdo kokio nors knygyno ar vaistinės akcijas.

Kauno savivaldybės įmonių 2011 m. veiklos rezultatai

„Kauno švara“: 945 tūkst. litų pelnas.

„Kauno vandenys“: 156 tūkst. litų nuostolis.

„Kauno energija“: 13,4 mln. litų pelnas.

„Kauno gatvių apšvietimas“: 509 tūkst. litų nuostolis.

„Kauno aikštelė“: 13,7 tūkst. litų pelnas.

„Stoties turgus“: 51,6 tūkst. litų pelnas.

„Laboratorinių bandymų centras“: 71 tūkst. pelnas.

„Būsto valda“: 180 tūkst. litų nuostolis.

„Autrolis“: 404 tūkst. litų nuostolis

„Centrinis knygynas“: 20,82 tūkst. litų nuostolis.

„Kauno autobusai“: 255 tūkst. litų nuostolis

Kino teatras „Romuva“: 125 tūkst. litų nuostolis.

„Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis": 16,3 tūkst. litų pelno.

„Kauno planas“: 10,4 tūkst. litų pelnas.

„Kapinių priežiūra“: 454 tūkst. litų pelnas.