"Man Romo auka reiškia Kovo 11-ąją, Lietuvos laisvę. Džiaugiuosi, kad ši auka liko neužmiršta. Ačiū visiems susirinkusiesiems pagerbti jo atminimo", – kalbėjo Antanas Kalanta vakar Kaune minint 40-ąsias jo brolio Romo Kalantos savanoriškos žūties metines.
Tapo legenda
Muzikinio teatro sodelyje, kuriame su žole susilieja skulptoriaus Roberto Antinio R.Kalantai sukurtas netradicinis memorialas, rinkosi žmonės, 1972-ųjų įvykių, ant kojų sukėlusių sovietinę miliciją ir saugumą, dalyviai ir liudytojai. Buvo ir jaunesnių veidų – tų, kuriems prieš 40 metų gyvu fakelu virtęs jaunuolis tapo legenda, bylojančia apie pasipriešinimą sistemai, prieš kurią protestuojama net savižudybe.
Beprotis, psichikos ligonis, fanatikas, supuvusių Vakarų propagandos auka. Tokią oficialią versiją bruko tie, kurie įsakė vaišinti guminėmis lazdomis Laisvės alėjoje surengtas eitynių dalyvius, skanduojančius R.Kalantos šūkį "Laisvę Lietuvai!"
Baigtos karjeros, nutrauktos studijos, žirklėmis nurėžti jaunuolių plaukai, išvaikytos roko grupės, sugriežtinta cenzūra – visa tai pasėjo įtūžis, kad susideginęs 19-metis vaikinas pralaužė geležinę užtvarą tarybinės visuomenės sąmonėje. Žodžiai "Laisvę Lietuvai!" buvo erezija. Baisiausias sovietinių inkvizitorių košmaras.
Pavėlavo keletą minučių
Muzikinio teatro sodelyje vakar buvo nemažai žmonių, kurie patys matė tuos visą Lietuvą ir pasaulį sukrėtusius įvykius.
"Repetavome Muzikiniame teatre, kai išgirdome, kad dega žmogus. Mes pavėlavome 10–12 minučių. Žmonės bandė gesinti savo švarkais, gesintuvais, tačiau Romas Kalanta jau buvo be sąmonės. Atvykusi milicija iš karto visus išvaikė", – pasakojo istorinius įvykius matęs muzikantas Alfredas Krutulis.
"Aš labai gerai atsimenu tuos įvykius. Tai buvo be galo drąsus ir narsus žygdarbis. Nors tai buvo beviltiškumo išraiška, tačiau ji davė labai didelį impulsą visiems lietuviams. KGB pasimetė ir išsigando. Jų baimę liudijo tai, kad jie palaidojo R.Kalantą anksčiau laiko, o tai yra tipiška provokacija, norint sukelti gyventojų nepasitenkinimo bangą. Šiandien man be galo džiugu, kad R.Kalantos žūties metinės yra minimos valstybiniu lygiu", – sakė Stanislovas Sajauskas, mokslininkas, tremtinys.
Klasės draugo prisiminimai
R.Kalantos klasės draugas Viktoras Kulvietis ne iš karto suprato, kad žmogus, kuris susidegino Kauno centre, yra jo draugas. Iš pradžių kilo įvairiausių pamąstymų, kad tokį poelgį galėjo atlikti tik nesveikas arba beviltiškai įsimylėjęs žmogus.
"Aš tik vėliau sužinojau, kad tai Romas. Nekilo abejonių, kodėl jis taip pasielgė. Argi silpnas žmogus galėjo šitaip pasielgti? Tikrai ne. Jis tikėjo laisve ir jos norėjo. Būdamas dešimtoje klasėje jis man sakė, kad Sovietų Sąjunga sugrius. Planavo stoti į Kunigų seminariją ir žmonėms per pamokslus kalbėti apie laisvą Lietuvą", – prisiminė Viktoras Kulvietis.
Iš Dzūkijos – "Gintarinė Lietuva"
"Tie Kauno pavasario įvykiai pakeitė mūsų gyvenseną, – neabejojo istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius. – Ugnies deglas buvo tarsi žiežirba, kuri pabudino visus susitaikiusius su esama tvarka."
R.Kalantos žūties 40-osioms metinėms pagerbti Dzūkijos žmonės Kaunui ir kauniečiams įteikė išskirtinę dovaną – "Gintarinę Lietuvą". Iš stiklo pagamintas šalies žemėlapis užpildytas mažais gintaro gabalėliais ir žeme, parvežta iš R.Kalantos gimtinės.
Vyko daug renginių
R.Kalantos aukos 40-ųjų metinių minėjimas prasidėjo rytą – Kauno mokyklose vyko pilietinė pamoka "Laisvės pavasaris".
Vėliau surengtos nedidelės eitynės su deglais "Laisvės alėja – Laisvės kelias". Kelios dešimtys kauniečių žygiavo Vytauto prospektu nuo Lietuvos švietimo istorijos muziejaus iki R.Kalantos žūties vietos.
Valstybės himnu vidurdienį prasidėjo iškilminga ceremonija, kurioje susirinko gausus būrys gyventojų, miesto politikų, Seimo narių, tų įvykių liudytojų. Minėjimo dalyviai tylos minute pagerbė R.Kalantos auką.
Į Kauną pagerbti R.Kalantos atminimo atvyko Seimo pirmininkė Irena Degutienė, vicepirmininkas Erikas Tamašauskas. Mitinge, kuriame į kauniečius kreipėsi meras Andrius Kupčinskas, dalyvavo ir daugiau Seimo ir miesto tarybos narių.
Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje aktorė Kristina Kazakevičiūtė skaitė nežinomo poeto eiles iš knygelės "Aukos ugninis kryžius".
Muzikinio teatro sodelyje vyko muzikinio kūrinio "Laisvės šuoras" premjera.
R.Kalantos garbei Kauno gatvėmis surengtas bėgimas.
Vakare prie R.Kalantos paminklo surengtas koncertas "Negęstanti roko šviesa". Koncertavo "Chevy", "The Moon Band", "Unlost", "Senas Kuinas", kurios perdainavo po vieną dainą grupių, kurios tuo metu darė didžiausią įtaką Kauno hipiams, tarp jų ir R.Kalantai.
Prieš 40 metų
R.Kalanta, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, susidegino Kauno muzikinio teatro sodelyje 1972 m. gegužės 14 d.
Oficialiais duomenimis, jis mirė 1972 m. gegužės 15-ąją, 4 val. ryto.
Po jo laidotuvių jaunimas Kaune surengė protesto demonstraciją.
Antisovietiniai neramumai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių Sovietų Sąjungos mastu. Valdžia prieš manifestantus, be milicijos, metė ir desantininkų bei saugumiečių būrius.
Naujausi komentarai