ES aplinkosaugos reikalavimai savivaldybei gali kainuoti 700 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu nepavyks rasti privataus investuotojo, tiek pinigų teks ieškoti kiaurame savivaldybės biudžete.

Miesto valdžia suvokia, kad beveik 1 mlrd. litų sukrapštyti iš kiauro biudžeto nepavyks.

Filtrams – per 1 mlrd. litų

Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis baigiasi 2017 m. Šios datos Vilniaus miesto valdžia laukia su nerimu. Mat paaiškėjo, kad reikia milžiniškų investicijų, kurios dar prieš įstojant į ES pasirašytoje sutartyje nebuvo numatytos. Nuo 2016-ųjų įsigalios ES direktyva, pagal kurią tris kartus bus sumažintas leidžiamas kenksmingų medžiagų kiekis, išmetamas į aplinką. Vadinasi, iki to laiko 2-ojoje ir 3-iojoje Vilniaus termofikacinėse elektrinėse turi atsirasti brangūs, per 1 mlrd. litų kainuosiantys, filtrai.

Ekspertų tikinimu, ši investicija neatsipirktų ir būtų nenaudinga miestui. Mat dėl to šilumos kaina miestiečiams išaugtų apie 14 proc. Tačiau jeigu miestas nesilaikys direktyvos nurodymų, jam gresia milijoninės baudos.

Be to, jeigu sostinės šilumos tinklus valdanti bendrovė "Dalkia" sutiktų investuoti į filtrus, kol nepakeista nuomos sutartis, jau po metų Vilniaus miesto savivaldybė turėtų grąžinti bendrovei kone visas sutartyje nenumatytas investicijas. Miesto valdžia suvokia, kad beveik 1 mlrd. litų sukrapštyti iš kiauro biudžeto nepavyks.

Alternatyva – pigesnis biokuras

Baimindamasi galimų padarinių Vilniaus miesto valdžia nusprendė peržiūrėti šilumos tinklų nuomos sutarties sąlygas. Neskelbtinų derybų būdu buvo pasamdytos dvi konsultacinės bendrovės – "Verslo raktas" ir advokatų kontoros "Bernotas ir Dominas Glimstedt" teisininkai. Jas savomis lėšomis samdė savivaldybės bendrovė Vilniaus šilumos tinklai.

Konsultantų užduotis – suformuluoti savivaldybės derybines pozicijas. Šuo metu pateiktos preliminarios išvados. Konsultantai siūlo, kad savivaldybė, užuot investavusi per 1 mlrd. litų į filtrus, turėtų remtis tarybos priimtu sprendimu: šilumos gavybai naudoti ne gamtines dujas ir mazutą, kaip daroma dabar, o pereiti prie biokuro. Pagal tarybos sprendimą iki 2013-ųjų abiejose termofikacinėse elektrinėse šilumos ir elektros gamybai turėtų būti naudojama apie 70 proc. biokuro.

"Įranga biokurui kainuotų apie 670 mln. litų – perpus pigiau, nei filtrai. Ir tai būtų atsiperkanti investicija: miestiečiams šiluma atpigtų 2,5–3 cento už 1 kWh, be to, dabar apie 310 mln. litų per metus išleidžiama gamtinėms dujoms, kurios perkamos iš užsienio. Perėjus prie biokuro, ši suma liktų Lietuvoje. Mat ekologiškas kuras – šiaudai, medžio atliekos ir kitas – būtų perkamas iš vietos bendrovių", – argumentus vardijo Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Norinčių investuoti nėra

Tačiau dar neaišku, kas investuos į filtrus arba į biokuro įrangą. Vilniaus miesto valdžia abejoja, kad "Dalkia" lengva ranka pažers milijonų. Dabar vykdomame investicijų plane numatyta, kad iki 2017-ųjų "Dalkia" privalo investuoti apie 500 mln. litų į išsinuomotą šilumos ūkį. Visa ši suma beveik jau investuota.

Didžiausią nerimą miesto valdžiai kelia tai, kad likus septyneriems metams iki sutarties pabaigos, didžioji investicijų dalis jau padaryta. Pagal sutartį "Dalkia" tegali skirti vos 1,5 mln. litų šilumos tinklams atnaujinti. Savivaldybės uždavinys – įtikinti bendrovę, kad ši sutiktų savomis lėšomis investuoti į biokuro įrangą arba filtrus. Turint omenyje, kad investuojama būtų iki 2016-ųjų, o sutartis baigsis po metų – 2017-aisiais, vargu ar tokiomis aplinkybėmis "Dalkia" sutiks miestui paaukoti nuo 670 mln. litų iki 1 mlrd. litų. Juolab kad ši Prancūzijos bendrovė Vilniuje yra susidūrusi su nemenka politine priešprieša, ne kartą jai buvo grasinama nutraukti sutartį.

"Sprendimą, kokiomis sąlygomis investuoti, turi priimti "Dalkia", kurios vadovybė įsikūrusi Prancūzijoje. Turint omenyje, kad šiuo metu visos bendrovės turi didesnių ar mažesnių finansinių sunkumų, nežinia, ar bendrovė turi galimybę tiek papildomai investuoti", – abejonėmis dalijosi R.Adomavičius.

Pirmi derybų rezultatai turėtų paaiškėti vasario pabaigoje. Mat kitą savaitę konsultantai turi savivaldybei pateikti pakoreguotus derybinius argumentus. Per kitas porą savaičių konsultantų medžiaga bus nagrinėjama savivaldybės frakcijose ir komitetuose. Galutinį spendimą dėl derybinių pozicijų priims miesto taryba.