Pasak jos, kovo 27 dieną taršos matavimo stotelė grąžinta į Kazokiškių gyvenvietę.
„Susitarta, kad kasdien savivaldybei (Elektrėnų – BNS) bus teikiami praėjusios paros matavimų rezultatai (...). Iš (kovo – BNS) 30-os į 31-ą dieną atlikti oro kokybės matavimai neparodė viršijimų, įskaitant sieros vandeniliu“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė E. Paužuolienė.
Vėliau BNS ji pranešė, kad matavimai rodo, jog oro taršos nebuvo ir naktį į balandžio 1-ąją: „Antra diena iš eilės mes neturime viršijimų“.
Tačiau, jos teigimu, neaišku, kodėl tyrimų rezultatai tokie geri: „Galbūt galima sieti ir su pasikeitusiomis gamtinėmis sąlygomis“.
E. Paužuolienė BNS sakė mananti, kad įtakos galėjo turėti atvėsęs oras ir lietus.
„Reikalingas šiek tiek ilgesnis laikotarpis tai tendencijai pastebėti: ar tai buvo tik oro įtaka, ar jau yra teigiamas poveikis viso to komplekso priemonių taikomų, ar vis tik niekas dar neveikia, nes reikia dar stipriau padirbėti. Su galutinėmis išvadomis dar neskubame, nes reikia ilgesnio laikotarpio įsivertinimui, iš vienos ar dviejų dienų tikrai negalime daryti išvadų“, – BNS teigė AAD vadovė.
E. Paužuolienės teigimu, laikinai paliktos saugoti pernai degusios „Energesman“ atliekų rūšiavimo gamyklos Vilniuje atliekos gali būti tik viena priežasčių, kodėl padidėjo sieros vandenilio išmetimai Kazokiškių apylinkėse.
„Dabar yra sprendžiama, iš kur ta tarša gali būti. Gali būti netgi dėl dujų surinkimo sistemos veikimo tinkamumo – tam tikros dar atviros vietos atliekų, kurios jau seniai yra saugomos, taip pat filtrato baseinai dideli atviri, kurie irgi turi labai savo specifinį ir stiprų kvapą, na, ir 14 tūkst. tonų atliekų („Energesman“ – BNS) saugoma. Taip pat probiotikų purškimas dar yra viena priemonė numatyta, irgi dar papildomas purškimas atitinkamomis medžiagomis, kad neutralizuotų tuos kvapus, sieros vandenilį“, – BNS kalbėjo E. Paužuolienė.
Pasak jos, į sąvartyną laikinai pasaugoti buvo pristatyta 15 tūkst. tonų „Energesman“ gamyklos atliekų, dabar jų yra likę apie 14 tūkst. tonų. Jos teigimu, tai yra vienas iš padidėjusios taršos šaltinių, o gamyklai jų neišgabenant atgal, nutarta jas galutinai „palaidoti“ sąvartyne.
„Per pastarąjį laiką, per keturis mėnesius buvo išvežtas tikrai nežymus kiekis atliekų. Didžioji dalis palikta toliau laikinai saugoti. O kadangi atliekos yra gyvas organizmas, labai sparčiai degraduojantis, tai nėra kažkaip atskirai sukipuota, sausai. Jos šiandien yra ant atliekų kaupo. Ir vienas iš taršos šaltinių yra pats kaupas, o kitas – tos ant viršaus laikinai saugomos atliekos“, – aiškino E. Paužuolienė.
Anot jos, dabar nėra nei fizinių, nei techninių galimybių išgabenti „Energesman“ atliekų: „Jų stumdymas iš kampo į kampą turi įtakos ir taršos, ir kvapų susidarymui.“
Todėl, pasak jos, buvo nutarta šias atliekas ant kaupo sulyginti ir padengti gruntu: „Kai bus atlikti šie darbai, kaupas bus pilnai uždengtas plėvele. Tai turi būti padaryta iki balandžio 10 dienos.“
Socialdemokratui Linui Jonauskui priekaištaujant, kad kaupo uždengimas yra „pasiruošimas nuolatiniam saugojimui – šalinimui sąvartyne“, E. Paužuolienė teigė, kad sprendimas dėl tokio atliekų šalinimo jau yra priimtas.
„Jeigu būtų kažkoks tarpinis variantas, tai tie fiziniai veiksmai – sulyginti, užpilti, o tada bandyti iškasti, būtų nelogiški“, – tvirtino ji.
Vėliau ji BNS teigė, kad „Energesman“ situaciją po gaisro valdė neūkiškai.
„Jeigu taip jau paprastai išreiškus, yra toks situacijos valdymo ūkiškumo klausimas. Tiesiog kiek toli į priekį gali numatyti. Įmonė nesusitvarkė su planavimu ir su laiku tų atliekų susigrąžinimu. Mums atrodo, kad buvo galima įdėti daugiau pastangų į situacijos valdymą, visų procesų susiplanavimą“, – kalbėjo E. Paužuolienė.
Pasak jos, turėjo būti laikinai pasaugoti atvežtų atliekų išsivežimo planas.
„Įsivaizduočiau, kad turėjo toks planas būti konkretus. Irgi tokį lūkestį turėjome, kad ta informacija būtų ir kad ji būtų teikiama, bet mes jos tiesiog negavom, nors buvo patikinimas, kad, kada galės, tada tikrai...“, – kalbėjo AAD laikinoji vadovė.
E. Paužuolienė. be kita ko, sakė, kad AAD siūlė iš degusios gamyklos išgabentas atliekas krauti atskirai: „Iš mūsų pusės buvo rekomendacijos tas atliekas vežti ir dėti visiškai atskirai nuo ten esančių atliekų kaupo. Nebuvo tas daroma aiškinant tomis techninėmis, praktinėmis priežastimis: kad neturi vietos, kad tikslinga netgi po truputį tas atliekas perdengti“.
E. Paužuolienė taip pat prognozavo, kad „Energesman“ atliekų palikimas šalinti sąvartyne kainuos nepigiai: „Reikės labai, tikėtina, brangiai susimokėti. Tas palikimas šalinti nėra nemokamas.“
Dabar iš tų atliekų, kurios buvo atvežtos į sąvartyną laikinam palaikymui, deginimui tinka maždaug pusė: „Tik apie 50 proc. iš to atvežto kiekio atitinka degiųjų atliekų statusą“.
Elektrėnų valdžia dėl smarvės iš sąvartyno kovo 24-ąją dieną paskelbė ekstremaliąją situaciją bei nusprendė uždengti 14 tūkst. tonų pusiau degių atliekų, kurios į sąvartyną atgabentos iš pernai degusios „Energesman“ valdomos atliekų rūšiavimo gamyklos.
Elektrėnų mero Gedimino Ratkevičiaus teigimu, atliekų uždengimas ir „laidojimas“ turėtų sumažinti taršą.
Kovo viduryje departamentas sąvartyne nustatė oro taršą – maždaug penktadalį matavimo laiko leistinas normas viršijo sieros vandenilio koncentracija. Sąvartyną naudojančiam Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VATC) tuomet nurodyta sumažinti teršalų kiekį ore, o įmonės vadovui buvo skirta bauda.
VATC iki balandžio 10 dienos nurodyta suvaldyti situaciją ir pašalinti aplinkos taršą.
Naujausi komentarai