Prancūzijos pieno pramonės milžinė "Danone" atšaukė teiginius apie jos produktų "Actimel" ir "Activia" naudą sveikatai. Reklama apie tai, kad šie jogurtai stiprina imunitetą ir gerina virškinimą, nutraukta.
Reklamos jaukas neužkabino
Vakar "Maximos" parduotuvėse prie kasų kabančiuose ekranuose buvo skelbiama, kad "Actimel" ir "Activia" nedaro gydomojo poveikio sveikatai. "Actimel" buvo pardavinėjamas su nedidele nuolaida, tačiau pirkėjų, anot prekybos tinklo darbuotojų, nei sumažėjo, nei padaugėjo.
Vis daugiau žmonių tampa abejingi vaistų reklamai. Nebuvo ji efektyvi ir tada, kai kiekvieną vakarą per televiziją buvome raginami dvi savaites kasdien vartoti "Activia". Negana to, buvome tikinami: jei nepajausime teigiamo poveikio sveikatai, galėsime susigrąžinti visus už šį produktą sumokėtus pinigus.
Logiškai mąstantys ar bent kartą prekybininkams ir gamintojams pretenzijų pareiškę žmonės žino, kad tokia jų kova prilygtų kovai su vėjo malūnais. Uždarosios akcinės bendrovės "Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė patvirtino: "Tikslinausi visuose miestuose – niekas niekur neprašė grąžinti pinigų už "Activia".
Išsigando kontrolės?
Kas gi atsitiko, kad "Actimel" ir "Activia" gamintojai traukiasi? Anksčiau "Danone" Europos Sąjungos Europos maisto saugos tarnybai buvo pristačiusi dokumentus, kuriais įrodinėjo savo produktų sveikatingumą, tačiau tarnyba garsėja ypač griežtu tokių teiginių vertinimu. Tinklalapyje nutraingredients.com teigiama, kad dabar norima išvengti neigiamos šios tarnybos išvados.
"Activia" energetinė 100 g porcijos vertė – 93 kilokalorijos. Nurodoma, kad jogurte yra angliavandenių ir cukraus, baltymų, riebalų. Yra ir skaidulinių medžiagų, natrio, kalcio. Kas čia sveiko, juolab kad jogurto sudėtyje yra dažiklių, kvapiklių, tirštiklių. Nebent gyvosios probiotinės kultūros – bifidobakterijos yra naudingos?
Per dieną – dešimt litrų
"Norint pajausti teigiamą "Actimel" poveikį sveikatai, per dieną jo reikėtų išgerti apie dešimt litrų", – tokių vaistų receptą padiktavo Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Meilė Kulikauskienė.
Mokslininkai seniai įrodė, kad probiotikai – klasikinės bifidobakterijos arba pieno rūgšties lazdelės labai naudingos organizmui. Jos dalyvauja medžiagų apykaitoje, atlieka apsauginę žarnyno funkciją. Žmonės nuo seno vartojo raugintus pieno produktus, o paskutiniaisiais praėjusio amžiaus dešimtmečiais susidomėjimas jais ypač padidėjo visame pasaulyje, jų suvartojama vis daugiau.
"Greta tradicinių raugintų pieno produktų vis dažniau galima rasti dar naudingesnių, praturtintų biologiškai vertingų komponentų – probiotikais ir prebiotikais. Tai gyvieji mikroorganizmai, kurių vartojimas teikia naudą žmogaus sveikatai", – aiškino M.Kulikauskienė.
Tačiau gerųjų bakterijų poveikis pasijaučia suvartojus reikalingą kiekį. Mokslininkės nuomone, viena išeičių – didinti jų koncentraciją, nes išgerti dešimt litrų produkto per dieną neįmanoma.
Sterilumas kenkia sveikatai
"Visi produktai, kuriuose yra gerųjų bakterijų, yra naudingi žmogaus organizmui, tačiau gydomojo poveikio tikrai nedaro", – patikino Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.
Kiekvieno žmogaus organizme yra ir gerųjų, ir blogųjų bakterijų, tik naujagimis yra sterilus. Augant žmogaus žarnyne apsigyvena apie tūkstantį normalių bakterijų rūšių ir tai yra normalu. Iš jų ištirta tik trečdalis. Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinika su kolegomis iš Vokietijos Kylio universiteto atliko tyrimą ir nustatė, kiek bakterijų rūšių yra lietuvių ir vokiečių organizme. "Paaiškėjo, kad vokiečių žarnyno floroje yra trečdaliu mažiau bakterijų rūšių, bet jie žarnyno ligomis serga dažniau", – apibendrino profesorius L.Kupčinskas ir pridūrė, kad tai – šiuolaikiško maisto ir hypersanitarijos pasekmė.
Vakarų šalyse gerųjų bakterijų stygių stengiamasi kompensuoti maistu, tačiau taip gautos bakterijos žarnyne neapsigyvena, sukelia tik laikiną efektą.
Dirba Lietuvos mokslininkai
Kauno technologijos universiteto Maisto institute taip pat daug metų vykdomi moksliniai tyrimai, susiję su probiotikų ir prebiotikų naudojimu raugintų pieno produktų technologijoje.
"Prieš trejus metus su kolegomis iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto sukūrėme didesnės biologinės vertės raugintą pieno produktą su dviem biologiškai vertingais komponentais – prebiotinėmis maistinėmis akacijų sakų skaidulomis. Tyrimų rezultatai įrodė, kad šis produktas buvo labai naudingas jį vartojusiems žmonėms", – džiaugėsi M.Kulikauskienė.
"Danone" pavyzdys užkrėtė
Europos Sąjungos Europos maisto tarnyba nagrinėja maždaug 4,2 tūkst. panašių sveikatinimo teiginių. Galutinį leidžiamų naudoti teiginių sąrašą patvirtins Europos Komisija.
Panašiai kaip "Danone", savo pateiktus sveikatinimo teiginius jau atšaukė ir kiti didieji Europos maisto ir maistinių medžiagų gamintojai, pavyzdžiui, "Nestle", "Unilever" ir "Valio". Nė vienas gamintojų plačiau nekomentavo, kodėl atsisakoma šių sveikatinimo teiginių.
Edvinas Butkus, Lietuvos savigydos pramonės asociacijos direktorius
Tikimės, kad "Danone" istorija turės įtakos ir Lietuvos rinkai, paskatins aktyviau veikti institucijas, turinčias ginti vartotojų interesus. Probiotikai žmogui tikrai naudingi, tačiau bet kurio jogurto negalima laikyti neginčijamu ir svarbiausiu gerųjų bakterijų šaltiniu. Tai yra maisto papildas, o ne maisto produktus gaminančių bendrovių rūpestis.
Amerikiečiai pateikė ieškinį
Amerikoje "Danone" bendrovei privatūs asmenys pateikė 300 mln. dolerių ieškinį – taip siekiama atlyginti visiems, pirkusiems šios bendrovės probiotinius produktus. Taip pat siekiama, kad "Danone" surengtų korekcinės reklamos kampaniją.
Vitas Ūsas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas
Teisė nustatyti, ar sveikatingumo teiginys atitinka nustatytus reikalavimus, yra suteikta Europos Sąjungos institucijai – Europos maisto saugos tarnybai. Kol nepriimtas šios institucijos sprendimas, vien tai, kad kompanija "Danone" atšaukė "Actimel" ir "Activia" sveikatinimo teiginius apie imuniteto ir virškinimo gerinimą, neturėtų skatinti vartotojų kreiptis į jų teises ginančias institucijas dėl galimo teisių pažeidimo.
Tie vartotojai, kurie mano, kad patyrė tiesioginę turtinę žalą ir turi tai įrodančius dokumentus, turi teisę kreiptis į teismą. Civiliniame kodekse nustatyta, kad "Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas". Pažymėtina, kad neturtinę žalą gali nustatyti tik teismas.
Kas yra disbakteriozė
Dar praėjusio amžiaus pradžioje Nobelio premijos laureatas Ilja Mečnikovas Paryžiuje, Pastero institute, pirmasis iškėlė hipotezę apie tai, kad su pieno rūgšties mikroorganizmais pašalinus iš žarnyno puvimo mikroflorą ir nutraukus jos kenksmingų medžiagų patekimą į kraują, galima ženkliai prailginti gyvenimo trukmę. Jis pirmą kartą pabandė moksliškai įrodyti raugintų pieno produktų naudą žmogaus sveikatai.
Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis, daugumai dabartinių planetos gyventojų būdingi normalios žarnyno mikrofloros pakitimai. Tai disbakteriozė – bakterijų pusiausvyros išsibalansavimas, dažnai vadinama mūsų laiko rykšte. Esant disbakteriozei, žarnyne pradeda vyrauti kenksmingi mikroorganizmai todėl, kad normali mikroflora nesugeba efektyviai priešintis.
Disbakteriozės išvengti arba jai likviduoti galima: trūkstamą mikroflorą papildyti iš šalies arba aktyvinti savosios gyvybingumą. Abiem atvejais svarbus vaidmuo tenka biologiškai vertingų komponentų praturtintiems raugintiems pieno produktams.
Naujausi komentarai