Kultūros paveldo spe­cialistai stebisi, kad Kaune kalbama, kaip išsaugoti kelis istorinius objektus, o kitos vertybės pamirštos.

Prašymai – ne tuo adresu

Kauno valdžią pasiekė Valstybinės kultūros paveldo komisijos nutarimas dėl savivaldybių veiklos kultūros paveldo srityje. Tai paskatino merą Andrių Kupčinską vakar susitikti su paveldo specialistais.

„Paveldas – ne tik Pažaislis, Rotušė ir Kauno pilis, bet ir daugiau objektų. Apie juos ne visi žino, bet statiniai sparčiai nyksta“, – aiškino Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio direktoriaus pareigas laikinai einantis Liutauras Tarbūnas.

Jis stebėjosi, kodėl keletą mėnesių eskaluojama S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo tema.

„Juk aerodromo teritorija nustatyta, seniai tai patvirtinta. Baigiamas rengti specialusis planas. Mes sulaukiame gyventojų prašymų dėl žemės grąžinimo aerodromo teritorijoje, tačiau šie klausimai – ne mūsų kompetencija. Juos nagrinėja apskritys“, – užsiminė L.Tarbūnas.

Teritorijos ribos nepasikeitė

„Tai ką mes galime daryti Aleksoto aerodrome?“ – šis klausimas neduoda ramybės merui. Kaip paaiškino L.Tarbūnas, šiuo metu baigta rengti kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano pirmąją dalį ir nustatytos aerodromo ribos.

Planą parengė architektūros ir urbanistikos istorikė Nijolė Steponaitytė. Kaip pripažino L.Tarbūnas, aerodromo ribos iš esmės nepasikeitė.

„Dabar reikia nustatyti šioje teritorijoje esančius vertingų savybių turinčius objektus. Šį darbą taip pat turi atlikti paveldosaugos ekspertas. Iš savivaldybės vadovų išgirdau pažadų, kad tam bus skirta lėšų – daugiau kaip 20 tūkstančių litų“, – užsiminė L.Tarbūnas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis žadėjo, kad šiam darbui bus parinktas ekspertas. Gali būti, kad užduotis atiteks N.Steponaitytei arba nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ekspertui K.Linkui.

L.Tarbūnas pripažino, kad vertingus objektus aerodrome nustatys vienas ekspertas. „Žinoma, jam gali daryti įtaką įvairios suinteresuotos pusės, bet ekspertas turi pasakyti savo nuomonę“, – įsitikinęs L.Tarbūnas.

A.Kupčinskas sakė laukiantis specialistų žodžio. „Gali atrodyti, kad viską nulems vieno žmogaus nuomonė, bet tam ir yra ekspertai“, – sakė meras. Anot jo, kol kas situacija labai nepalanki. „Nieko negalime daryti, kol neturime baigto specialiojo plano“, – teisinosi A.Kupčinskas.

Sovietiniai herbai tebekaba

Meras domėjosi, ar galima nuo Aleksoto tilto nuimti sovietinių laikų herbus. Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistai įsitikinę, kad herbus galima nuimti, nes ant tilto neliko sovietinių žvaigždžių.

Departamento atstovai tam prieštarauja. „Pagal įstatymus mes turime tuos herbus saugoti“, – prasitarė L.Tarbūnas. R.Miliukštis pateikė sąrašą objektų, kuriems planuojama parengti paveldo apsaugos specialiuosius planus: VI fortas, kuriame numatoma įkurti Vytauto Didžiojo karo muziejaus technikos skyrių, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, Naujamiestis, Linkuvos dvaras, Lietuvos karių kapai prie A.Juozapavičiaus prospekto, Senamiestis, Senosios žydų kapinės Radvilėnų plente, visi fortai.

Šių metų biudžete paveldosaugos sričiai Kaune ketinama skirti 3,5 milijono litų. Pernai kultūros vertybių priežiūrai Kaune išleista beveik 5,5 milijono litų.