Po ortodontinės operacijos sveikstantis miesto meras Andrius Kupčinskas, dalyvavęs dviejuose oficialiuose susitikimuose, gali sulaukti "Sodros" nemalonės.

Priėmė svečius

Oficialioje mero darbotvarkėje skelbiama, kad jis turi nedarbingumo pažymėjimą iki sausio 22 d. Sausio 20-ąją A.Kupčinskas oficialiai pietavo su FIBA-Europos atstovais, atvykusiais į Kauną įvertinti, kaip rengiamasi 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatui. Tą pačią dieną meras taip pat priėmė Kaune viešėjusią Pietų Korėjos delegaciją.

Tačiau mero noras turint nedarbingumo lapelį neapleisti miesto reikalų gali atsigręžti prieš jį patį. Darbas sergant traktuojamas kaip nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklių pažeidimas. Dėl tokio pažeidimo sergantysis gali netekti ligos pašalpos.

Šiandien bus darbe

"Tai visai ne darbo susitikimai. Atvyko svarbūs svečiai iš FIBA-Europos. Jaučiau pagarbą ir atsakomybę su jais susitikti", – paaiškino A.Kupčinskas. Jo manymu, tai galėjo turėti įtakos sprendimams dėl pasirengimo vyrų krepšinio čempionatui ir tam, kur vyks finalinės varžybos.

"Jei "Sodra" pradėtų kabinėtis, kasdien vaikštau į procedūras ir nesu namų arešte", – teigė meras. Išėjęs nemokamų atostogų A.Kupčinskas buvo įpratęs dalyvauti įvairiuose renginiuose ir susitikimuose. Tokiu atveju jis tik negalėdavo pasirašyti ant dokumentų.

Šiandien A.Kupčinskas grįžta į darbą. "Laukia neatidėliotini reikalai, kur galioja tik mano parašas. Privalau grįžti", – paaiškino miesto vadovas. Anot jo, medikų nuomone, jam dar reikėtų tęsti nedarbingumą. Tokia galimybe A.Kupčinskas ketina pasinaudoti kitą savaitę.

Pažadėjo pasidomėti

"Sodros" fondo valdybos Kauno skyriaus direktorius Antanas Baranauskas apie mero nedarbingumą kalbėjo labai nenoriai. Anot jo, jis nenori pažeisti asmens duomenų apsaugos įstatymo kalbėdamas, ar meras serga, ar ne. "Darbo susitikimai sergant galėtų būti vertinami kaip pažeidimas. Mes nagrinėtume situaciją, jeigu apie tai gautume pranešimą iš savivaldybės arba apie tai parašytų "Kauno diena", – prasitarė A.Baranauskas. Pasiteiravus, ar dažnai pasitaiko tokių pažeidimų, Kauno padalinio vadovas tikino, jog tokius atvejus nagrinėja labai retai.

A.Baranauskas nebuvo linkęs vertinti, ar miesto meras kuo nors prasikalto. "Tai turėtų nuspręsti gydytojai. Situacija mums labai neįprasta", – pripažino "Sodros" padalinio vadovas. Kartais sprendimas, ar sergantysis padarė pažeidimą, priklauso ir nuo diagnozės. Ar sergančio mero susitikimai gali būti traktuojami kaip pažeidimai, ar tiesiog kaip miesto reprezentacijos dalis, oficialaus atsakymo gauti nepavyko.

"Sodros" sistemos netobulumą pajuto ne vienas dirbantysis. Pagal autorines sutartis pajamų gaunantys žmonės apskritai bijo susirgti, nes paskui tenka ilgai aiškintis, kad turint nedarbingumo lapelį gautas autorinis atlygis gali būti sumokėtas už gerokai seniau padarytus darbus. Kitu atveju gresia netekti išmokų. Didžiulio atgarsio sulaukė "Sodros" bandymai ištirti, ar tikrai vaikų besilaukiantys tėvai nebandė piktnaudžiauti išmokomis, prieš tai dirbtinai pasididinę pajamas.

Lina Bušinskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja:

Žinoma, pagirtina, kai žmonės ir sirgdami rūpinasi darbo reikalais, tačiau įstatymai visiems galioja vienodai: tiek paprastiems žmonėms, tiek politikams, tiek miestų merams. Visi gyvename Lietuvoje, todėl turime laikyti nustatytos tvarkos. Pagal dabar galiojančią tvarką, jei nedarbingumo pažymėjimą turintis asmuo ligos laikotarpiu dirbo, kad ir vieną dieną, jam už šį laikotarpį negali būti mokama ligos pašalpa. Juolab jei už atliktą darbą buvo sumokėtas darbo užmokestis.

Tai laikoma pažeidimu. "Sodra" turi galimybę tokius duomenis fiksuoti, kai gauna informaciją iš darbdavio apie išmokėtą darbo užmokestį darbuotojams ir duomenis iš gydymo įstaigų. Gydytojas sergančio asmens ligos istorijoje turi pažymėti, jei ligonis nesilaikė nustatyto gydymo režimo, pavyzdžiui, neatėjo sutarta laiku į gydymo įstaigą, nes tuo metu dirbo. Taigi tokiais atvejais "Sodra" fiksuoja, kad buvo pažeistos nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taisyklės, todėl, turint nedarbingumo lapelį, pavyzdžiui, vieną dieną dirbusiam, už šį laikotarpį nebus išmokėta ligos pašalpa. Be to, kiekvienas besirūpinantis savo sveikata žmogus turėtų laikytis gydytojo paskirto gydymo režimo.

Ligos pašalpos mokėjimo tvarka

Už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą moka darbdavys. Nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš "Sodros" biudžeto lėšų. Jos dydis – nuo 3 iki 7 (imtinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 proc., o nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos – 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.