Pereiti į pagrindinį turinį

Algų atotrūkis: vilniečiai vidutiniškai uždirba 170 eurų daugiau

2018-12-27 03:00
ELTOS inf.

Šių metų pradžioje Sostinės regione gyveno 805,4 tūkst. (28,7 proc. visų Lietuvos nuolatinių gyventojų), Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - kiek daugiau nei 2 mln. (71,3 proc.) nuolatinių gyventojų.

Algų atotrūkis: vilniečiai vidutiniškai uždirba 170 eurų daugiau
Algų atotrūkis: vilniečiai vidutiniškai uždirba 170 eurų daugiau / V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Per metus Vidurio ir vakarų Lietuvos regione nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 39,2 tūkst., arba 1,92 proc., o Sostinės regiono gyventojų skaičius šiek tiek (194, arba 0,02 proc.) padidėjo.

Išankstiniais duomenimis, 2017 m. Sostinės regione buvo sukurta 40,7 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui 1,7 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį. Palyginti su 2016 m., 2017 m. nominalusis BVP vienam gyventojui Sostinės regione padidėjo 8,6 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 10,7 proc.

2017 m. gruodžio 31 d. Sostinės regionui teko 10,5 mlrd. eurų, arba 70,6 proc. visų sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) šalyje, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui - 4,4 mlrd. eurų, arba 29,4 proc. Palyginti su 2016 m. pabaiga, sukauptosios TUI Sostinės regione padidėjo 5,7 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 8 proc.

Vidutinis darbo užmokestis Vilniaus bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose pernai skyrėsi 170 eurų.

Pernai metų pabaigoje Sostinės regione vidutiniškai vienam gyventojui teko 13 tūkst. eurų TUI, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 2,2 tūkst. eurų. Palyginti su 2016 m. pabaiga, vienam gyventojui tenkančios TUI didėjo abejuose - Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose (atitinkamai 5,7 ir 10,1 proc.).

2017 m. pabaigoje Sostinės regione daugiausia investuota į finansinės ir draudimo veiklos (3,7 mlrd. eurų), nekilnojamojo turto operacijų veiklos (1,6 mlrd. eurų), didmeninės ir mažmeninės prekybos (1,6 mlrd. eurų) įmones, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - į apdirbamosios gamybos (2 mlrd. eurų), didmeninės ir mažmeninės prekybos (467,6 mln. eurų), ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos (467,4 mln. eurų) įmones.

2016-2017 m. Sostinės regione darbo jėga (užimti gyventojai ir bedarbiai) padidėjo 10,1 tūkst., arba 2,3 proc., o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione sumažėjo 29,6 tūkst., arba 2,9 proc.

15-64 metų amžiaus gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis (darbo jėgos santykis su visais tokio amžiaus gyventojais) Sostinės regione 2016-2017 m. padidėjo nuo 79,3 iki 80,3 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo jėgos aktyvumo lygis padidėjo nežymiai - nuo 74 iki 74,2 proc.

2016-2017 m. bedarbių skaičius mažėjo abiejuose regionuose: Sostinės - 2,8 tūkst., Vidurio ir vakarų Lietuvos - 10,2 tūkst. 2017 m. Sostinės regione nedarbo lygis sudarė 4,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione gerokai aukštesnis - 8,1 proc.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, 2017 m. Sostinės regione sudarė 939,8 eurų, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 769,8 euro ir, palyginti su 2016 m., padidėjo atitinkamai 8,8 ir 8,4 proc.

Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų per metus padidėjo 16,6 euro ir sudarė 170 eurų.

2017 m. žemiau skurdo rizikos ribos Sostinės regione gyveno 14,7 proc. gyventojų, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - 26,1 proc. Palyginti su 2016 m., Sostinės regione skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,3 procentinio punkto, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione padidėjo 1,5 procentinio punkto.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų