Alternatyvi energetika Kaune: peštynės dėl elektrinės ar dėl ES pinigų?

Aštuonios įmonės norėtų plėtoti energetikos projektus Kaune ir tiekti šilumą miestiečiams. Kol kas nežinia, kurioms iš jų pasiseks. Investuotojų apetitą didina ir struktūrinių fondų lėšos, skiriamos tokiems projektams.

Susikibo energetikų klanai

Į vakar Kauno miesto savivaldybėje surengtą tarptautinę energetikos konferenciją suvažiavo visų įmonių, pageidaujančių mieste plėtoti alternatyvius energetikos projektus, atstovai. Kiekvienas jų, pristatydamas savąjį projektą, vylėsi, kad būtent šis sulauks didžiausio palaikymo ir bus įgyvendinamas.

"Norinčiųjų plėtoti projektus ir statyti netgi labai galingas biokuro katilines netrūksta. Dabar lieka tik vienas klausimas – kas bus pirmas ir kas panaudos ES lėšas", – kalbėjo "Kauno elektrinės" vadovas Rimandas Stonys. Jo vadovaujama bendrovė siūlo Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) teritorijoje statyti milijardo litų vertės naują kombinuoto ciklo elektrinę.

Monopolio iš rankų lengvai paleisti neketina ir "Gazpromas", kurio vadovaujama KTE miestui teikia apie 95 proc. šilumos. Šios bendrovės generalinis direktorius Antanas Pranculis pabrėžė, kad Rusijos dujų gigantą iš Kauno bandoma išstumti nuo jo veiklos Kaune pradžios: "Kiekvienais metais sulaukiama kalbų, bet "Gazpromas" lieka."

Rimtų ambicijų plėtoti projektus Kaune turi ir suomių korporacija "Fortum". Konferencijoje dalyvavęs bendrovės "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta patvirtino užmojus statyti mūsų mieste elektrinę savarankiškai arba bendradarbiaujant su partneriais: "Yra kelios galimybės, dar negaliu pasakyti konkrečiai, kuris variantas bus pasirinktas. Laikas parodys."

"Gazpromą" pakeis "Fortum"?

"Kauno diena" rašė apie prasidėjusias dviejų stambių korporacijų – "Fortum" ir "Gazpromo" – derybas dėl 100 proc. KTE akcijų perėmimo. 99 proc. bendrovės akcijų valdo "Gazpromas", 1 proc. – "Dujotekana".

"Kelias savaites vasarą elektrinėje praleido daugiau kaip dvidešimt suomių. Jie analizavo įmonės finansinę padėtį, vertino elektrinės techninę būklę", – apie vienos suomių konsultacinės bendrovės atliktą elektrinės vertinimą dienraščiui pasakojo šaltinis.

Iki šiol derybų viešai nekomentavę korporacijų atstovai pastaruoju metu galimo sandorio nebeslepia.

"Taip, derybos vyksta, tačiau elektrine domisi ne tik "Fortum", pas mus lankosi ir čekai, skandinavai, lenkai, – kalbėjo A.Pranculis. – "Fortum" yra viena besidominčių įmonių, tos derybos gali būti lygiai tokios pat bevaisės." Anot A.Pranculio, susidarė įspūdis, kad "Fortum" susidomėjimas tėra konkurencinio pobūdžio žvalgytuvės. Jie galbūt ketina plėtoti kitus projektus Kaune, o KTE domisi tik kaip potencialiu konkurentu.

V.Žuta tokius svarstymus pavadino nepagrįstomis interpretacijomis: "Jeigu "Fortum" atlieka kokius nors veiksmus, vadinasi, tai daro rimtai, tikrai ne dėl konkurencinių dalykų."

Abiejų bendrovių atstovai kol kas neįvardija galimos derybų pabaigos datos, tačiau kalbama, kad sandoris galėtų būti užbaigtas dar šiais metais.

Alternatyvų neatskleidžia

Bendrovės "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas skaičiuoja, kad šiuo metu alternatyvius apsirūpinimo šiluma būdus siūlo aštuonios bendrovės.

"Esame gavę paraiškas įmonių, kurios nori prisijungti prie mūsų tinklų, t.y. gaminti šilumą ir parduoti mums. Tai rodo, kad rinkoje yra konkurencija", – kalbėjo R.Bakas.

"Kauno energija" neatskleidžia, kokios aštuonios bendrovės domisi energetikos rinka, tačiau neslepia, kad tarp jų yra "Fortum", "Lorizon energy", kelios smulkios bendrovės. Esą kol kas pasiūlymai rimtai nesvarstomi, nes "Kauno energija" yra įsipareigojusi iš KTE pirkti 80 proc. šilumos, reikalingos miestui apšildyti. Susitarimas galioja iki 2018 m.

Dominuoja biokuras

Diskusijose dalyvavę verslininkai svarstė, kokio tipo elektrines būtų naudingiausia statyti. Vieni kalbėjo apie biokuro jėgaines, kiti domėjosi šiukšlių deginimo gamyklomis. Beje, tokios jėgainės pavyzdį pateikė iš Vokietijos Lipės apskrities atvykęs ekspertas Helmutas Dichanas.

"Mes irgi domimės galimybe Kaune statyti elektrinę, – sakė "Lorizon energy" direktorius Andrius Bložė. – Biokuro jėgainė būtų 10 MW šiluminės galios."

R.Stonys atkreipia dėmesį į ribotus biokuro išteklius: "Norinčiųjų yra daug, bet reikia įvertinti, ką tos elektrinės veiks vasarą, kai apkrovos labai sumažėja. Be to, atsivežti biokuro ddesnį kaip 50 km atstumą jau vargiai apsimoka." V.Žuta įsitikinęs, kad žaliavos biokuro jėgainėms netrūks. Anot jo, problema yra tai, kad miesto valdžia blaškosi, nepriima konkrečių sprendimų. Pavasarį pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su "Fortum", miesto savivaldybė rudenį paskelbė apie planus statyti analogišką jėgainę Petrašiūnų elektrinės teritorijoje su "Lietuvos energija".

Konferencijoje dalyvavęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atominės energetikos katedros docentas Juozas Gudzinskas stebėjosi, kad tokiame renginyje nedalyvauja nė vienas urbanistas.

"Miesto plėtrą turėtų numatyti urbanistai, be to, ir aplinkosaugininkai turėtų tarti žodį, kur galima statyti jėgaines. Miesto savivaldybė turėtų sudaryti rimtą strategiją ir, ja vadovaudamasi, plėtoti projektus", – kalbėjo J.Gudzinskas.

Kilo įtarimų dėl G.Žukausko sūnaus interesų

Staigus miesto energetinės krypties posūkis gali būti susijęs su alternatyviais apsirūpinimo šilumos energija projektais.

Kovo pabaigoje "Kauno vandenų" pasitarimų salėje įvyko energetikos sektoriaus ekspertų susitikimas, kuriame aptartos Kauno energetikos aktualijos. Ten buvo pristatyti ir aptarti "Fortum Heat Lietuva" ir "Kauno elektrinės" pateikti siūlymai investuoti į naujus biokuro ir komunalinių atliekų deginimo įrengimus.

Aptarti ir Estijos ambasadoriaus Lietuvoje Tiito Naberio bei "Estijos energijos" siūlymai dėl komunalinių atliekų deginimo stoties statybos finansavimo.

Susitikime, be akademikų Jurgio Vilemo, Vaclovo Miškinio, Valdo Lukoševičiaus, "Kauno energijos" stebėtojų tarybos pirmininko Jono Koryznos, bendrovės direktoriaus Rimanto Bako, dalyvavo ir Gediminas Žukauskas bei jo sūnus Gerardas Žukauskas, vadovaujantis bendrovei "Ekoresursai".

Paklaustas apie galimą interesų konfliktą, Gediminas Žukauskas sureagavo jautriai: "Prisiekiu motinos atminimu, kad mano sūnus čia niekaip nesusijęs. Jis anksčiau rašė disertaciją apie atsinaujinančius energijos šaltinius ir buvo pakviestas kaip ekspertas."

G.Žukauskas tvirtino, kad jo šeima neturi ketinimų dalyvauti centralizuotai tiekiamos šilumos versle nei per sūnaus bendrovę, nei per tarpininkus.

Miesto tarybos opozicijos atstovai pastebi, kad tai ne pirmas kartas, kai G.Žukausko veikla sutampa su galimais jo sūnaus verslo interesais.