Prieš Kūčias kauniečiai skuba pirkti kalėdaičius, tačiau jų gamybos tradicijos Lietuvoje nyksta. Bažnyčios tarnai juos atsiveža ir iš Lenkijos.

Bažnyčių zakristijose kasmet iškepama vis mažiau kalėdaičių. Didžioji dalis jų atkeliauja iš kaimyninės Lenkijos. Bažnyčios tarnai teigia, kad kepti kalėdaičius čia nebeapsimoka. Pigiau jų atsivežti.

„Kalėdaičių tradicija gyva tik Lenkijoje ir Lietuvoje. Kaimynų rinka yra didesnė ir kalėdaičių savikaina – daug mažesnė. Lenkiški kalėdaičiai nuo lietuviškų niekuo nesiskiria. Tai gaminys iš kvietinių miltų ir vandens. Kiek žinau, liturginė duona dar kepama vienoje Panevėžio kepyklų“, – pasakojo Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios kunigas Artūras Kazlauskas. Įgulos bažnyčioje prie pagrindinio įėjimo kalėdaičius dalijusi moteris pasakojo, kad norinčiųjų įsigyti šio Kūčių stalo akcento pastarosiomis dienomis ypač daug.

„Daugelis po mišių stoja į eiles, kad galėtų įsigyti kalėdaičių. Nėra nustatyta suma, kiek žmogus už juos turėtų paaukoti. Tikintieji palieka nuo lito iki 10 ir daugiau“, – atviravai kalbėjo moteris.

„Kalėdaičiai platinami nuo pirmojo advento sekmadienio, bet daugiausiai jų tikintieji pasiima šiomis dienomis. Pastebėjome, kad močiutės tvarkingiausios: jos kalėdaičius pasiima pirmos, o kiti tai daryti suskumba prieš pat Kūčias. Pasitaiko ir kuriozinių atvejų, kai kalėdaičių prašo Kūčių vakarą ar Kalėdų pirmą dieną“, – pastebėjo A.Kazlauskas.

Bažnyčios tarnams skaudu, kad iš prekybos kalėdaičiais bando pasipelnyti sukčiai.

„Nesąžiningi žmonės pasiima krūvą kalėdaičių, numeta keletą centų ir išeina. Sukčiai vaikšto po butus ir tuos kalėdaičius pardavinėja. Pernai tokių atvejų buvo daug“, – piktinosi kunigas.

Kauno Vilijampolės šv. Juozapo parapijoje iki šiol kepami kalėdaičiai. Tuo daugelį metų rūpinasi parapijos zakristijonas. „Dar prikepam kalėdaičių parapijos reikmėms. Nežinia, ar ateityje apsimokės tai daryti. Ilgas procesas, reikalaujantis daug darbo ir pastangų“, – prasitarė Vilijampolės šv. Juozapo parapijos klebonas Jonas Bujokas.