Antakalnio kapinėse šalia prezidento Algirdo Mykolo Brazausko kapo suplanuota įrengti dar devyniolika prezidentinių laidojimo vietų, pasodinti medžių alėją, pastatyti šviestuvų. Tai bus padaryta dar šįmet. Darbams Antakalnio kapinėse numatyta išleisti veik trečdalį milijono litų.

Ledai pajudėjo

Kodėl nuspręsta įrengti būtent devyniolika laidojimo vietų? Galbūt iš JAV ruošiamasi pargabenti Antano Smetonos palaikus? Galbūt čia bus perlaidoti kituose miestuose besiilsintys Lietuvai nusipelnę asmenys? Tokių klausimų kilo politikams ir Nepriklausomybės Akto signatarams, paaiškėjus Kultūros ministerijos planui įrengti ir sutvarkyti prezidentų kapavietes.

Kultūros ministerija „valstybės vadovų palaidojimo vietai“ sostinės Antakalnio kapinėse sutvarkyti iš savo biudžeto šiemet atriekė 365 tūkst. litų. Darbus organizuoti pavesta miesto savivaldybei. Ši jau paskelbė konkursą ir ieško, kas tai galėtų padaryti. Prezidentų kapavietes nurodyta sutvarkyti iki žiemos pradžios.

„Darbų derinimas, pasibaigus konkursui ir paaiškėjus jo nugalėtojui, šiek tiek užtruks, viską reikės derinti su Kultūros ministerija. Stengsimės, kad darbai nesutrukdytų A.M.Brazausko mirties metinių minėjimo (birželio 26 d. – red. past.)“, – aiškino Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.

Kas įvykdys šiuos Kultūros ministerijos pageidavimus, paaiškės balandžio viduryje.

Įrengs „mauritaniškus gazonus“

Valstybės vadovų laidojimo vietos numatytos tarp Sausio 13-osios memorialinio paminklo ir Nepriklausomybės Akto signatarų palaidojimo kvartalo. Prezidentų laidojimo vietas siūloma įrengti abiejose alėjos pusėse.

Šioje vietoje dabar ilsisi vienintelis prezidentas A.M.Brazauskas. Savivaldybės paskelbtose konkurso nuostatose nurodyta, kad šalia ministerija numatė įrengti dar devyniolika laidojimo vietų. „Vilniaus diena“ dar praėjusį penktadienį kreipėsi į ministeriją platesnių komentarų apie planus, susijusius su prezidentų laidojimo vieta, tačiau atsakymų iki šiol nesulaukė.

„Išardyti tašytų akmenų betono grindinį, atraminę sienutę ir įrengti tašyto granito grindinį su pagrindais, paruošti dirvą gazonams ir įrengti paprastus, parterinius ir mauritaniškus gazonus“, – tokie Kultūros ministerijos pageidavimai skelbiami konkurso reikalavimuose.

Būsimoje prezidentų alėjoje taip pat turėtų sužaliuoti 21-as medelis, įsižiebti pusšimtis lempų. Kaip visa tai atrodys, kol kas neaišku – techninį projektą turės parengti ir su architektu suderinti konkurso laimėtojas.

Be kita ko, prezidentų laidojimo vietos projektuojamos padidintos, kas puspenkto metro. Tarp kapaviečių pasiūlyta žalia veik metro pločio juosta medžiams pasodinti. Pasak projekto architekto Tado Balčiūno, tai greičiausiai bus liepos arba klevai. Būsimos alėjos centre suprojektuota ir oficialių renginių vieta.

Nustebino signatarus

Tokie Kultūros ministerijos planai vienus Nepriklausomybės signatarus piktina, kiti tai vertina palankiai. Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius tvirtino į tokią idėją žiūrįs kritiškai. „Manau, dar reikia gerai pasvarstyti, ar vis dėl to reikia tos alėjos. Kalbų ne apie skirtų pinigų sumą. Šiuo atveju svarbus pats požiūris. Suplanavusi devyniolika laidojimo vietų ministerija a priori tarsi numato, kad visi mirę valstybės vadovai būtų laidojami būtent čia“, – svarstė Č.Stankevičius ir prisipažino norįs būti palaidotas ne Signatarų kalnelyje, Antakalnio kapinėse, o Kaune.

Česlovas Juršėnas, socialdemokratas, laikosi nuomonės, kad Kultūros ministerijos sprendimas – tinkamas ir jokios problemos čia nėra. „Palaidojimo vietų tegul būna tiek ar tiek – kaip kas pageidaus, taip tas ir laidosis. Norės – Vilniuje, Kaune ar dar kur nors. Kiekvieno šventa valia. Tačiau dėl tokio sprendimo nematau jokios problemos. Svarbu, kad būtų garbinga vieta. O kas kaip darys – pamatysime. Man regis, niekas nesiruošia dabar mirti“, – dienraščiui sakė Č.Juršėnas.

Jo nuomone, A.M.Brazausko palaidojimas Antakalnio kapinėse, šalia Signatarų kalnelio, dar nėra sektinas precedentas, – taip pat elgtis laidojant kitus valstybės vadovus tai neįpareigotų.

O signataras Algirdas Patackas būsimą prezidentų alėją palygino su Novodevičės kapinėmis Maskvoje. „Ši vieta kartais pavadinama ir panteonu. Štai Prancūzijoje yra garbingų žmonių, dėl kurių niekas neturi abejonių, amžino poilsio vieta. O tai, kas iškils pas mus, man primintų Novodevičės kapines Maskvoje, kur palaidoti maršalai, kur kiekvienas sau prisigalvojęs įvairių biustų“, – kalbėjo dešinysis. A.Patackas tik stebėjosi, kaip Kultūros ministerija, suplanavusi devyniolika palaidojimo vietų, gali planuoti „šimtmečiams į priekį“.

Suplanavo dar pernai

Būsima prezidentų laidojimo vieta susirūpinta išsyk po A.M.Brazausko mirties. Jo kapavietei sutvarkyti pernai iš Privatizavimo fondo buvo skirta 128 tūkst. litų. Buvo įrengta granitinė platforma ir pailgas pjedestalas su prezidento galva.

Kultūros ministerijos skelbtą konkursą laimėjo Tado Balčiūno įmonė „Architektūros biuras“. Jų projektas „Valstybės vadovų alėja“ buvo pripažintas geriausiu.

Dėl bendros valstybės vadovų laidojimo vietos architektui tąsyk pasiūlyta patobulinti projektą: numatyti apšvietimą, šlaito sutvirtinimą, vandens privedimą ir nutekėjimą, pakviesti bendradarbiauti kraštovaizdžio architektą, parengti sąmatą. T.Balčiūnas teigia šiuos darbu jau atlikęs.

„Pasirinktas koncentrinės, siaurėjančios alėjos principas, kur kiekvienas prezidento kapas turi savo suformuotą erdvę“, – savo sumanymą yra aiškinęs architektas T.Balčiūnas.

Prezidentų kapai – išblaškyti

Trijų tarpukario prezidentų kapai lig šiol – išbarstyti. Prezidentas Antanas Smetona palaidotas už Atlanto, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius – Lietuvoje, bet skirtingose vietose.

Lietuvai vadovavusio 1918–1920 ir 1926–1940 m. A.Smetonos palaikai palaidoti JAV, Ohajo valstijos Čerdono miestelio kapinėse.

1926 m. kelis mėnesius Lietuvai vadovavęs K.Grinius 1950-ųjų birželio 4 d. mirė JAV Čikagos mieste. Jo kapinėse ir buvo palaidotas.

1920–1926 m. Lietuvos prezidentu buvo A.Stulginskis. Jis 1969 m. mirė Lietuvoje, Kaune, sugrįžęs iš ilgalaikės tremties Sibire. Palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse.

Kai Lietuva 1990 m. atkūrė Nepriklausomybę, iškeltas klausimas dėl tinkamo tarpukario Lietuvos prezidentų atminimo įamžinimo, taip pat dėl A.Smetonos bei K.Griniaus palaikų pergabenimo į gimtinę.

Tačiau A.Smetonos šeima ir artimieji griežtai prieštaravo, kad palaikai būtų perlaidoti.

Dėl K.Griniaus palaikų buvo visai kitaip. K.Grinius savo testamente, taip pat laiškuose pageidavo amžinai ilsėtis Mondžgirėje, netoli gimtojo Selemos Būdos kaimo Marijampolės rajone. Jo valia įvykdyta – 1994 m. spalį įvyko iškilminga K.Griniaus palaikų perlaidojimo ceremonija.